Partijos nariams

Rekvizitai

 

 

Dėl galimybės leisti atsiskaitinėti eurais nepriimtinumo

 

Liberalų sąjūdžio frakcijos LR Seime narys Gediminas Navaitis įregistravo įstatymų projektų paketą, kuriuo siūloma leisti Lietuvoje nuo 2011 m. sausio 1 d. atsiskaitinėti ir eurais.

Lietuvoje eurais atsiskaitinėti galima ir dabar, šaliu susitarimu. Kodėl Seimo narys užsimoja pakeisti valiutų sistemą? Tarsi būtų ekonomistas jis teigia, kad tokiu būdu iki euro įvedimo minimaliai būtų sumažinta pinigų ir finansų nestabilumo rizika, o pereinamasis laikotarpis būtų ne toks rizikingas. Kas toliau? Kokios pasekmės?

Lietuva turi fiksuotą valiutos kursą. Tai reiškia, kad šalis praktiškai jau yra praradusi savo pinigų sistemos savarankiškumą ir viena koja jau įžengė į euro zoną, kadangi Lietuvos litas yra susietas su euru. Kad euras taptų Lietuvos valiuta, reikalinga, kad būtų išpildytos tam tikros sąlygos. Stojimo į ES sutartis yra teisinis Lietuvos, kaip visateisės narės, dalyvavimo ES veikloje pagrindas. Mastrichto sutartyje apibrėžiama, ką reiškia dalyvauti Ekonominėje pinigų sąjungoje (EPS). Joje numatyta, kad valstybės narės pasirengimas pereiti prie bendros valiutos vertinamas pagal penkis kriterijus.

Seimo narys siūlo savavališkai įsivesti eurą, nepaisyti įsipareigojimų ir susitarimų su ES. O gal Seime darosi madinga: sugalvok kvailystę ir atrodys, kad kažką dirbi.

Įstatymas, leidžiantis tolygiai atskaitinėti eurai, būtų vienas iš žingsniu valiutų valdybos panaikinimo link. Pagrindinė valiutų valdybos modelio gija yra apyvartoje esančių litų padengimas eurais fiksuotu santykiu. Įstatymą, leidžiantį atsiskaityti eurai, galima būtų prilyginti euro įsivedimui. Tada pasikeistų pinigų santykis. Gali būti, kad daugiau bus atsiskaitinėjama eurais. Santykio pakeitimo faktas rodytų, jog yra abejojama Lietuvos nacionaline valiuta -litu. Tai stipriai sumažintų pasitikėjimą Lietuvos ekonomikos ir lito stabilumu. Tikėtina, kad pablogėtų tarptautiniai Lietuvos rizikos vertinimo reitingai, išaugtų šalies rizika. Ko verta valstybė, kuri nevertina savo nacionalinių pinigų?

Priėmus G.Navaičio siūlomą įstatymą būtų sugriautas ir taip menkas pasitikėjimas šalies valdžia, kurios atstovai yra pareiškę poziciją dėl stabilaus lito. Iškiltų socialinių neramumų grėsmė.

Priminsime, kad pavasarį K. Glaveckas, surengęs spaudos konferenciją dėl dabartinių Lietuvos aktualijų, pradėjo garsiai svarstyti apie galimą euro santykį su litu. Šis svarstymas žiniasklaidos, o kartu ir visuomenės, buvo priimtas kaip galimo lito devalvavimo faktas. Todėl jau tą pačią dieną Lietuvos bankus užplūdo žmonės, turintys santaupų litais, norėdami šiuos pasikeisti į eurus ar kitą valiutą.

Galimybė tolygiai atsiskaitinėti eurais savaime gėrybių nesukurs. Ekonomikos nuosmukis pasireiškia ne pinigų, bet kuriamų gėrybių stygiumi. Gėrybes kurti skatina palanki verslo aplinka, lankstumo galimybės, neklaidinanti kainų sistema. Pinigai nėra gamybos produktas, pinigai tik mainų tarpininkas. Ekonomikos atsigavimas turi būti sietinas ne su tuo, kokie pinigai bus apyvartoje, bet su verslo lankstumo, patikimumo didinimu. 

Alvidas Šimkus

Lietuvos centro partijos Valdybos pirmininkas