Partijos nariams

Rekvizitai

 

 

AKTUALU:

Esu vienas iš Šilutės „Halės“, kurioje prekiaujama žalia mėsa, rūkytais gaminiais ir kitokiais maisto produktais,  savininkų. Atstovauju tai prekeivių grupei, kuri šiandien yra pakliuvusi į dabartinės Vyriausybės akiratį, kaip grandis, griaunanti, iškraipanti ekonominius santykius mūsų ūkininkams. Vyriausybė ir Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Talmantas teigia, kad  Lietuvos ūkininkų užauginama produkcija negali patekti į turgavietes, nes turgavietėse prekiaujama pigesne atvežtine lenkiška produkcija. Dėl to reikia įvesti kasos aparatus, kurie, pasak jų, išspręstų lietuviškos mėsos patekimą į Lietuvos Respublikos turgavietes.

Ar šis numatomas sprendimas tikrai teisingai išspręs problemą , ar tai tikrai tas kelias, kuriuo einant bus pašalintos kliūtys lietuviškai skerdienai?

Manau, kad ne. Vienas iš svarbiausių motyvų prekybiniuose santykiuose,  pirkti tą produktą ar ne, remiasi į kainą. Šiandieninė situacija yra tokia, kad lenkiška skerdiena yra pigesnė už lietuvišką dėl mokesčių, vykdomų toje šalyje PVM 5% dotacijos. Pas mus užaugintos produkcijos kaina yra nulemta būti aukštesne, negu pas kaimynus, kurie gyvena visai šalia mūsų ir transportavimo išlaidos, būdamos  tolygios mūsiškėms, didelės įtakos jų produkcijos kainai neturi. Štai ir priežastis, dėl kurios lenkiška skerdiena keliauja į Lietuvą ir patenka ant lietuvaičių stalo.

Galiu patikinti, kad Šilutės turgavietėje „Halė“ prekiaujama išimtinai tik vietinių ūkininkų užauginta produkcija.  Ir  ūkininkui  tai yra vienintelis greitas pajamų šaltinis,  nes grynais pinigais atsiskaitoma iš karto. Tad jeigu priežastis yra mokesčiai, tai mūsų Vyriausybei mokesčius Lietuvoje reikia nustatyti maksimaliai artimus mokesčiams Lenkijoje. Tada mūsų ūkininkai galės atlaikyti lenkiškos mėsos invaziją, galės konkuruoti ir net eksportuoti ( šiuo metu pas mus užauginta produkcija yra geresnė savo kokybe).

Kas vyksta šalyje esant kainų skirtumui, t. y. žirklėms, puikiai iliustruoja cigarečių kontrabanda,  nors  siena su Kaliningrado sritimi yra saugoma,  o gi su Lenkija mes esame vienoje sąjungoje.

Kokios pasekmės mūsų laukia įvedus kasos aparatus?  Taigi, pats pigiausias kasos aparatas kainuoja apie 900 lt. Ir jis pagamintas ne Lietuvoje. Remiame konkurentus? Metinis kasos aparato aptarnavimo mokestis yra 200 lt. O kur dar aparato juostos, gaištamas laikas rezultatams suvesti? Akivaizdu, kad kasos aparato atsiradimas padidina skerdienos savikainą. Kas iš to išlošia? Aišku, tik lenkai.

Vyriausybė teigia, kad lietuvišką produkciją pardavinėsime be kasos aparatų, bet toks teiginys neatlaiko kritikos. Vyriausybės atstovai pripažįsta, kad šiandieną jie nesukontroliuoja įvežamos produkcijos kiekių. Tai kaip reikės sukontroliuoti be kasos aparatų prekiaujamos mėsos kilmę,  (o žinia lietuviaičiai yra labai išradingi)  kiek kainuos kontrolė?

Išvada: nukonkuravo lietuvaičiai lenkus Airijoje, Anglijoje, ir  Lietuvoje tikrai nukonkuruos, tik sudarykite vienodas sąlygas ir nekurkite papildomų  kliūčių. Antraip, norom – nenorom, peršasi mintis, kad ne čia šuo pakastas, o  stambusis  kapitalas ir čia  leteną  uždėti nori.

Bet tai tik prielaidos, kurių neliks, jei Vyriausybė padarys atitinkamas išvadas, žengs teisingus žingsnius.

Rimantas Jaruškevičius, verslininkas, Šilutės turgavietės „Halė“ bendrasavininkas
Šilutės  skyriaus  centro  partijos  pirmininkas

Atgal