Pareiškimai
2030-ieji, Lietuva: ant namų slenksčio Spausdinti
Parašė Romualdas Ozolas   
Pirmadienis, 07 Birželis 2010 14:53

Didieji finansiniai poslinkiai jau įvykę: įvestas naujas pasaulinis piniginių atsiskaitymų vienetas (doleris, euras, juanis ir rublis yra labiausiai vertinamos nacionalinės valiutos), įsteigta Pasaulio bankų reguliavimo taryba ir Emisijos valdyba bei Pasaulio finansinio solidarumo fondas. Ekonomika iš vartojimo pasukusi į tausojimo ekonomiką, ir nors naujųjų technologijų bei atsinaujinančių šaltinių energetika dar nėra pakeitusi naftos ir dujų, energetikos regionalizavimas ir decentralizavimas laikomas prioritetine visos pasaulio ekonominės ir ūkinės veiklos kryptimi.

Su klimato pokyčiais ypač paaštrėjo geriamo vandens problema. Sistemiškas apsirūpinimas maistui tinkamu vandeniu yra rimtos ūkio ir prekybos šakos.

Pasaulio ūkinę veiklą valdo 3G - Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinės Europos Valstybės. Pastarąsias sudaro Vokietija, Rusija, Prancūzija ir Lenkija, savo vidines įtampas ir tarpusavio trintis kompensuojančios galia priešintis dar sunkiau prognozuojamiems Pietums, baigiantiems vienytis į Islamo valstybių sąjungą.

Skaityti daugiau...
 
Dėl gegužės 8 d. numatomo homoseksualistų parado Spausdinti
Pirmadienis, 19 Balandis 2010 14:55

Kaip rodo sociologinės apklausos, du trečdaliai Lietuvos gyventojų nepritaria Vilniaus miesto savivaldybės sprendimui š. m. gegužės 8 d. leisti homoseksualų eitynes. Tai aiški daugumos Lietuvos žmonių pozicija. Leidimas akivaizdžiai prieštarauja ir nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymui.
Lietuvos vadovybei demonstruojant abejingumą nacionalinio įstatymo niekinimui ir morališkai bei politiškai remiant visuomenės nuomonę ignoruojančias bei ją skaldančias eitynes, Lietuvos centro partija apeliuoja į valdančiųjų sveiką protą ir ragina atsipeikėti. Pripažindami susirinkimų laisvę visiems, siūlome homoseksualų sueigai skirti uždarą teritoriją. Prioritetai turi būti aiškūs: dauguma, o ne mažumos, yra demokratijos kriterijus.
Jeigu pritariate šiai nuomonei, kviečiame ją laiškais pareikšti Lietuvos prezidentei.

Lietuvos centro partija      

Vilnius, Daukanto a. 3, LT-01122
http://www.president.lt/lt/laiskas_prezidentui.html.
J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentei

Kreipimasis Dėl gegužės 8 d. numatomo homoseksualų parado

Sociologinės apklausos rodo kad, du trečdaliai Lietuvos gyventojų nepritaria Vilniaus miesto savivaldybės sprendimui š. m. gegužės 8 d. leisti homoseksualų eitynes. Tai aiški daugumos Lietuvos žmonių pozicija. Leidimas akivaizdžiai prieštarauja ir nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymui.
Lietuvos vadovybei demonstruojant abejingumą nacionalinio įstatymo niekinimui ir morališkai bei politiškai remiant visuomenės nuomonę ignoruojančias bei ją skaldančias eitynes, apeliuoju į valdančiųjų sveiką protą ir raginu atsipeikėti. Pripažįstant susirinkimų laisvę visiems, homoseksualų sueigai turėtų būti skiriama uždarą teritoriją. Prioritetai turi būti aiškūs: dauguma, o ne mažumos, yra demokratijos kriterijus.

             Parašas

 
Romualdas Ozolas perspėja apie tautos nykimą Spausdinti
Parašė Edita Karklelienė   
Trečiadienis, 31 Kovas 2010 15:09

„Mes nebeesame visiškai nepriklausomi“

Gausiai susirinkusiems šiauliečiams R. Ozolas akcentavo, kad nepriklausomos respublikos, įkurtos kovo 11-ąją, juridiškai nebėra: „Kovo 11-osios Respublikos mes nebeturime. Kovo 11-oji baigėsi 2004 metų gegužės 1 dieną, kai Lietuva pasirašė įstojimo į Europos Sąjungą sutartį. Todėl dabar esame pasimetę, nežinome, ko neturime kaip savo žemės suverenai ir ko privalome reikalauti iš tų, kurie pasiėmė didžiąją mūsų suvereniteto dalį.“

R. Ozolas neabejoja, kad jei Lietuvos žmonės, prieš įstojimą į Europos Sąjungą būtų žinoję prarasiantys didžiąją dalį nepriklausomybės ir turėsiantys paklūsti Europos Sąjungos nuleidžiamoms žaidimo sąlygoms ir taisyklėms, juos būtų buvę kur kas sunkiau prisivilioti į referendumą.

Skaityti daugiau...
 
Antroji Lietuvos Respublika. Galimybės, realybė ir palikimas Spausdinti
Parašė Romualdas Ozolas   
Ketvirtadienis, 25 Vasaris 2010 16:57

Pranešimas forume „Lietuva. Dabarties realybė ir ateities vizijos“ 2010 m. vasario 25 d. Seimo Konstitucijos salėje

Galimybės
Jeigu juridiniai aktai mūsų sąmonei turi kokią nors reikšmę, tai nepripažinti, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos juridinis statusas yra kitoks, nei 1990 m. kovo 11-ąją postuluotasis, yra neįmanoma.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos parlamento priimtas Aktas, „Dėl nepriklausomos valstybės atstatymo“ skelbia: „Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija“.

1992 m. spalio 25 d. referendumu patvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnis skelbia: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“. 2 straipsnis sukonkretina: „Lietuvos valstybę kuria tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“.

2003 m. liepos 18 d. Europos vadovų Tarybos pirmininkui Romoje pateiktos „Sutarties dėl Konstitucijos Europai“ 10 straipsnio, vadinamo „Europos teisė“, 1 punktas skelbia: „Konstitucija ir teisės aktai, kuriuos priima Sąjungos institucijos naudodamosi jai suteiktais įgaliojimais, turi viršenybę valstybių narių teisės aktų atžvilgiu“. 2 punktas sukonkretina: „Kad užtikrintų šios Konstitucijos ar Sąjungos institucijų nustatytų pareigų vykdymą, valstybės narės imasi visų reikiamų bendrų ir specialių priemonių“. 1 dalies 6 straipsnis sako: „Sąjunga turi teisinį subjektiškumą“, t. y., yra kita valstybė.

Skaityti daugiau...
 
Politinė kultūra krizėje ar krizė politinėje kultūroje Spausdinti
Parašė Arūnas Gumuliauskas   
Ketvirtadienis, 25 Vasaris 2010 16:21

2010-ųjų sausį Masačiusetso valstijoje senatoriaus rinkimus laimėjo respublikonas Skotas Braunas, įgijęs lemtingąjį 41-ąjį balsą Senate, leidžiantį boikotuoti prezidento Barako Obamos siūlomą sveikatos apsaugos sistemos pertvarkymo įstatymą. Paradoksalu, bet tai įvyko demokratų tėvonijoje, kurioje beveik penkis dešimtmečius karaliavo Edvardas Kenedis. Vadinasi valstijos gyventojai tokiu būdu pasisakė ne prieš šviesų žymaus senatoriaus atminimą, o – prieš sveikatos sistemos reformą. Pavydėtinas politinio gyvenimo stabilumas, suteikiantis piliečiams rinkimų metu galimybę realiai matyti savo valstybės vystymosi perspektyvą. Jį įtakoja susiklosčiusi politinė sistema, kurios pagrindiniai elementai – valstybė, politinės partijos, ideologija, politinė kultūra – atlieka visuomenės politinio gyvenimo stabilizavimo funkciją. Deja, Lietuvoje ši sritis yra gana problematiška. Šiandien sunku pasakyti, kiek toli mūsų valstybė pažengė nuo senosios sovietinės link naujai kuriamos demokratinės politinės sistemos. Tiesa, pažanga matyti, bet apie politinio gyvenimo stabilumą dar anksti kalbėti. Šiandien tegalime konstatuoti, jog sukūrėme neaiškią oligarchinės demokratijos politinę sistemą su visiškai išsiderinusiais jos pagrindiniais elementais. Tad tokie rezultatai po dvidešimties įtemptų naujo gyvenimo statybos metų. Jie gali džiuginti tik nepataisomą optimistą.

Skaityti daugiau...
 
«PradžiaAnkstesnis12345678910SekantisPabaiga»

Puslapis 6 iš 12