Pareiškimai
Atviras laiškas Švietimo ir mokslo ministrui G.Steponavičiui Spausdinti
Trečiadienis, 19 Spalis 2011 12:20

Gerbiamas Ministre,

šių metų rugsėjo 26 d. viešoje erdvėje (spaudoje ir televizijos laidoje) iš Jūsų lūpų nuskambėjo atrodytų visus mus turinti džiuginti naujiena, jog aukštojo mokslo pasiekimais iš autsaiderių Lietuva tapo stipria Europos Sąjungos vidutinioke. Deja, Jūsų paskleista žinia dėl siauro ir vienpusio faktų interpretavimo klaidina visuomenę, o viešoje erdvėje iki šiol nėra pateikta Jūsų paskleistą žinią papildanti ar patikslinanti informacija, žinia taip pat nėra paneigta, kas verčia mus kreiptis į Jus šiuo atviru laišku.
Jūs teigiate, jog „įgyvendindama sisteminę aukštojo mokslo reformą, Lietuva per trumpą laiką iš ES autsaiderių tapo stipria vidutinioke, o kai kuriose srityse net lyderiauja su tokiomis šalimis kaip Jungtinė Karalystė ir Skandinavijos šalys“. Toks konstatuojamasis teiginys iškelia pagrįstą klausimą, kokiose gi srityse Lietuva užima lyderio pozicijas ir kokiais kriterijais remiantis šie pasiekimai buvo vertinami?

Skaityti daugiau...
 
Partijų archyvai - politinė Tautos atmintis Spausdinti
Parašė Romualdas Ozolas   
Šeštadienis, 08 Spalis 2011 16:28

Reiškiu pagarbą ir dėkoju už suteiktą galimybę čia kalbėti.
Atskirtinos trys problemos: demokratija, partijos ir archyvai.
Nuo demokratijos turinio problematikos iškart atsiriboju. Darau tai ne tik dėl to, kad demokratijos klasikinės sampratos fundamentaliai susikirto su žmogaus teisių demokratijos postulatais, ir šiandien niekas dorai negali pasakyti, kas tai yra – demokratija. Darau tai dar labiau dėl to, kad iš viršaus demokratiją slegia globalizmo praktika, kurios nuostata viena: kas stipresnis – tas ir demokratiškesnis.
Partijos pagal demokratijos klasikinę apibrėžtį, kurios kiek pajėgdamas laikausi, turėtų būti siektiną daugumos valią postuluojančios, juridizuojančios ir valstybinės valdžios pagalba įgyvendinančios institucijos. Kiek minėtų dviejų jėgų – iš viršaus ir iš apačios – įtakojamos partijos sugeba likti ištikimos svarbiausiam savo veiklos siekiui – pasirinktosios idėjos požiūriu generuoti daugumos valią, – irgi nėra galimybės čia aptarinėti. Pakaktų pabrėžti, kad Lietuvoje socialdemokratus nuo liberalų atskirti šiandien nėra lengva. 
Na, o archyvas neabejotinai turėtų būti nuo demokratijos pobūdžio ar partijos spalvos nepriklausoma institucija, nes rašto civilizacijai priklausančios šalies archyvas gali sutalpinti visas buvusias ir esamas ir demokratijas, ir partijas ir tapti, ko gero, svarbiausia tautos politinės atminties garantija. Žinoma, jeigu ta atmintimi patikimai naudojamasi: jeigu archyvai teisingai ir sąžiningai tvarkomi, visapusiškai kaupiami ir nuolat papildomi, jeigu jie visiems prieinami ir studijuojami.

Skaityti daugiau...
 
Nepainiokime terminijos... Spausdinti
Parašė doc. Arūnas Gumuliauskas   
Ketvirtadienis, 24 Kovas 2011 21:21

Kovo 11-osios eisena centrine sostinės gatve sukėlė isteriją kai kuriose žiniasklaidos priemonėse.
Prapliupo kaltinimai nacizmo, fašizmo propagavimu. Šią poziciją parėmė gerai žinomi šalyje komunistuojantys elementai bei kosmopolitai. Tik gaila, kad visi jie susipainiojo terminijoje. Nedovanotina, kada nacionalizmas tapatinamas su nacizmu, o globalizacija – su globalizmu. Nacionalizmas plačiąja prasme reiškia pagarbą, meilę savo gimtajai kalbai, istorijai, papročiams, pagaliau Tėvynei. Su juo mes siejame XIX a. tautų pavasarį, lietuvių tautinio atgimimo sąjūdį. Be nacionalizmo nebūtų buvę Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktų. Geriausiu pavyzdžiu šia prasme mums visiems buvo poetas J. Marcinkevičius, kuris iki pat paskutinės gyvenimo akimirkos puoselėjo gimtąją kalbą. Tai kas atsitiko Lietuvoje, kad čia nebeliko vietos sveikam nacionalizmui? Tenka konstatuoti, jog mūsų šalyje viešąją erdvę baigia okupuoti neoliberalai, propaguojantys globalizmą. Viena svarbiausių pastarojo išraiškų yra kosmopolitizmas. Jį galima tapatinti su komunistiniu internacionalizmu. Skirtumas čia tik toks, kad internacionalizmą komunistai bruko jėga, o kosmopolitizmą neoliberalai plėtoja pinigų pagalba. Štai kodėl nacionalizmo vienodai nekenčia tiek komunistai, tiek neoliberalai. Gaila, kad kosmopolitizmas (ne be ministerijos pagalbos) vis labiau įsigali švietimo sistemoje. Iš aukštų tribūnų jau niekas neberagina sustiprinti patriotinį auklėjimą mokykloje. Nebeliko ir tautinės mokyklos koncepcijos. Todėl jaunimas, norintis puoselėti tautines vertybes, dažnai atsiduria gatvėje ir pakliūna į įvairaus plauko radikalų rankas.
Nepriklausomybės atkūrimo proga surengtame minėjime Seime jo pirmininkė I. Degutienė kvietė visus sugrįžti prie Kovo 11-osios dvasios. Šį raginimą reikėtų suprasti, jog atėjo metas susigrąžinti sveiką nacionalizmą.

 

Arūnas Gumuliauskas,
specialiai Krašto Naujienoms

 
Lietuvos lenkų lyderiai atvirai propaguoja antivalstybines idėjas Spausdinti
Parašė Romualdas Ozolas   
Ketvirtadienis, 24 Kovas 2011 21:16

Lietuvos rusams nevertėjo sudarinėti politinio aljanso su vietiniais lenkais, nes lenkai išnaudos rusus iki tam tikro momento, o po to atsikratys jų.

Tokią nuomonę savaitraščiui „Litovskij kurjer“ išsakė Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas.

Pasak R.Ozolo, galima pateikti aibę skirtumų tarp Lietuvos rusų ir lenkų. Rusai Lietuvoje, skirtingai negu lenkai, sako „tai mano žemė“, turėdami omenyje bendrą žemę su lietuviais.

Lenkai irgi sako „tai mano žemė“, bet turi omenyje visai ką kitą – lenkų, o „ne Lietuvos žemę“, teigė išskirtiniame interviu savaitraščiui signataras.

Skaityti daugiau...
 
Dėl „Gamtos patrulių“ laidos šališkumo Spausdinti
Parašė Romualdas Ozolas   
Ketvirtadienis, 03 Kovas 2011 12:37

Iš principo teigiamai vertindamas Lietuvos televizijos ir konkrečiai vienos iš jos laidų „Gamtos patruliai“ darbą, negaliu neatkreipti dėmesio į vasario 28 d. siužetą apie miško iškirtimą hipodromui prie Varėnos.

Pasitelkę netgi Seimo narės autoritetą laidos vedėjai įrodinėja, kad Dzūkijoje nyksta miškai, o nyksta jie, esą, dėl to, kad jais švaistomasi: neleistinai nukirstos 24 pušys, o ir hipodromas čia vargu bau reikalingas, žmonėms čia buvę taip malonu pasivaikščioti, pagrybauti...

Autorių poziciją galima būtų suprasti, jeigu jie tvirtai teigtų, kad hipodromas Varėnai nereikalingas ir aukoti jam savivaldybės mišką netikslinga. Tačiau dėl hipodromo reikalingumo sprendžia savivaldybė. Lygiai taip pat jos kompetencijoje yra spręsti, skirti ar neskirti hipodromui dalį savivaldybės žemės, kuri šiuo atveju yra miškas, nes kitokios žemės aplink Varėną nėra labai daug.

Taip ir lieka neaišku, kuo prasikalsta Varėnoje, žiūrint į ją „Gamtos patrulių“ akimis: ar kad apskritai skirta žemės (miško) hipodromui, ar kad neleistinai papildomai nukirstos 24 pušys. Jeigu kritikuota dėl jų, tai viena, tačiau po jomis paslėpti kritiką dėl visuomenės reikmėms skirto visuomenei priklausančio miško – tai visai kas kita. Bandant suprasti autorių intencijas, lieka galima vienintelė išvada: laida yra pavėluotas rinkimų kampanijos atgarsis, bandantis kompromituoti Varėnos merą V. Mikalauską.

Visa šios laidos stilistika neatitinka „Gamtos patrulių“ paprastai gana skaidraus stiliaus. Miškų kirtimą turime kritikuoti rimtai ir net piktai – Dzūkijos miškai yra žiauriai niokojami. O juos kerta visų pirma privatininkai. Tačiau jie lieka „už kadro“. Tai pati rimčiausia tos „Gamtos patrulių“ laidos kritika.

 

Romualdas Ozolas, LCP garbės pirmininkas

 
«PradžiaAnkstesnis12345678910SekantisPabaiga»

Puslapis 3 iš 12