Pareiškimai
Dėl būtinybės apginti mažiausias pensijas gaunančių žmonių gyvybinius interesus Spausdinti
Parašė Naglis Puteikis   
Antradienis, 27 Gruodis 2016 14:40

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariams Lietuvos Respublikos Seime

2016 m. gruodžio 23 d.

DĖL BŪTINYBĖS APGINTI MAŽIAUSIAS PENSIJAS GAUNANČIŲ ŽMONIŲ GYVYBINIUS INTERESUS

Į mane raštu ir žodžiu kreipėsi pensininkai, nusivylę, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. didinant pensijas daugiausiai padidės didžiausios pensijos, tuo metu mažiausios pensijos padidės ženkliai mažiau, todėl beveik nepalengvės kritinė padėtis giliausiame skurde gyvenančių garbaus amžiaus žmonių, kurių pajamų nepakanka net minimaliam esminių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui.

Iš informacijos, kurią mano prašymu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Statistikos analizės ir prognozės skyriaus vedėja Laima Stragauskienė, matyti, kad mažiausios, iki 200 Eur dydžio, pensijos, kurias gauna 81 717 žmonių arba 15,56 proc. senatvės pensijų gavėjų, nuo 2017 m. pradžios padidės vidutiniškai 13,04 Eur, 200-225 Eur dydžio pensijos (88 288 žmonės, 16,82 proc.) – 15,03 Eur, 225-250 Eur dydžio pensijos (86,413 žmonių, 16,46 proc.) – 16,79 Eur, 250-275 Eur dydžio pensijos (73 937 žmonės, 14,08 proc.) – 18,53 Eur, 275-300 Eur dyžio pensijos (59 226 žmonės, 11,28 proc.) – 20,27 Eur, 300-350 Eur dydžio pensijos (74 430 žmonių, 14,18 proc.) – 22,73 Eur, o didesnės nei 350 Eur pensijos (61 023 žmonės, 11,62 proc.) – 29,89 Eur. Taigi, mažiausios pensijos padidės daugiau nei dukart mažiau, nei didžiausios. Socialinį tokio padidinimo neteisingumą dar padidina ir tai, kad dalis didžiausias pensijas gaunančiųjų tuo pat metu gauna ir nemažas valstybines pensijas (pvz., teisėjų valstybinės pensijos dydis yra 907,91 Eur).

Nors absoliutaus skurdo riba Lietuvoje nėra nustatoma ir neturime oficialių duomenų, kokia pinigų suma būtina, kad konkrečioje vietovėje gyvenantis žmogus galėtų patenkinti socialiai priimtiną poreikių minimumą, tačiau ir be to kiekvienam nuo tikrovės neatitrūkusiam Lietuvos piliečiui yra pakankamai akivaizdu, kad mažiausių pensijų dydžiai neužtikrina net minimalaus išgyvenimo. Manau, kad toks šių pensijų dydis pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių sutarčių saugomas žmogaus teises į gyvybę ir asmens orumą, todėl priimant sprendimus dėl pensijų padidinimo pirmiausia būtina palengvinti iš tiesų kritinę padėtį tų žmonių, kurie patiria giliausią skurdą ir atskirtį.

Todėl kviesčiau sudaryti darbo grupę, kuri kritiškai išanalizuotų dabartinę pensijų sistemą, įvertintų duomenis apie kelias pensijas (pvz., senatvės ir valstybinę) gaunančius žmones ir surastų sprendimus, leidžiančius padidinti mažiausias pensijas.

 

Seimo narys Naglis Puteikis

 

 
Dėl pabėgėlių kvotų Spausdinti
Ketvirtadienis, 24 Rugsėjis 2015 19:55

 

LIETUVOS CENTRO PARTIJA

Pareiškimas

2015 m. rugsėjo 20 d.

Lietuvos centro partija kategoriškai pasisako prieš kvotas įpareigojančias priimti pabėgėlius

Stebėdami tai, kas darosi Europoje ir Lietuvoje ir matydami, kad Sirijos pabėgėlių klausimas kelia vis didesnes diskusijas, pareiškiame partijos poziciją šiuo aktualiu klausimu.

1997 m. Lietuva ratifikavo 1951 m. Ženevos konvenciją, kuria įsipareigojo teikti prieglobstį užsieniečiams, kurie paliko savo kilmės šalį dėl karo, persekiojimo ar šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų. Įstatyme ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 66 str. nustatyta, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje – tai pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos, laikinosios apsaugos suteikimas užsieniečiui (Valstybės žinios. 2004, Nr. 73-2539; Valstybės žinios. 2009, Nr. 93-3984). Pabėgėliu (86 str.) laikomas užsienietis, kuris dėl patirto persekiojimo savo kilmės valstybėje arba dėl baimės patirti tokį persekiojimą negali naudotis savo kilmės šalies gynyba.

Lietuva įsipareigojo teikti prieglobstį karo pabėgėliams,tačiau neįsipareigojo savanoriškai priimti ekonominės naudos siekiančių ar galimai grėsmę valstybės ir jos piliečių saugumui keliančių imigrantų, kurie kerta Europos Sąjungos sienas be jokios pradinės kontrolės.

Pabėgėlių srautui į ES nemažėjant, Europos Komisija siūlo perskirstyti tarp Europos Sąjungos narių prieglobsčio prašančius žmones, ragindama įvesti privalomas atvykėlių skirstymo kvotas visoms Europos Sąjungos šalimis. Lietuvos centro partija mano, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos migracijos politika turi kardinaliai keistis imigracijos bei pabėgėlių klausimu dėl naujai susiklostančių aplinkybių. Pirmiausia pabėgelius reikia išskirstyti į ekonominės naudos siekiančius bei galimai grėsmę valstybei keliančius, kuriuos nedelsiant reikia deportuoti iš Europos.

Lietuvos centro partija pritaria valstybei vykdant prisiimtus įsipareigojimus pagal Ženevos konvenciją sprendžiant pabėgėlių krizę, bet kategoriškai pasisako prieš kvotas įpareigojančias  priimti pabėgėlius. Kvotos apriboja žmonių laisvę ir pagrindinę demokratijos teisę – teisę į pasirinkimą. Pripažindami jas prieštaraujame mūsų deklaruojamoms nuostatoms ir užprogramuojam konfliktus, kuriuos ateityje bus sunku išspręsti. Vokietijos kanclerė Angela Merkel padarė klaidą kalbėdama ES vardu ir kviesdama visus atvykti į Vokietiją. Todėl šiandien, stebėdama šio proceso masiškumą, negali reikalauti pasidalinti pabėgėliais bei  grasinti finansinėmis bausmėmis. Kvotos turi būti išlaikytos savanoriškos.

 

 
Pabėgėlių tema Spausdinti
Pirmadienis, 21 Rugsėjis 2015 20:14

LIETUVOS CENTRO PARTIJA

Pareiškimas

2015 m. rugsėjo 18 d.

Dėl pabėgėlių krizės Europos Sąjungoje

Labai naivu tikėtis, kad visi, šiuo metu iš Sirijos, Eritrėjos, Afganistano  ir kitų šalių besiveržiantys į  Europą, tikrai bėga nuo pavojaus. Dauguma jų tik  siekia pasinaudoti atsiradusia proga pabėgti iš savo šalies ir gyventi sočiau rūpestingoje Europoje nei savo šalyje, už dosniai dalinamas pašalpas. Tai ne karo pabėgėlių, o ekonominių perbėgėlių mąstymas.

Žmonės, bėgantys nuo karo baisumų, yra dėkingi už pagalbą ir gerbia šalį, kuri juos priglaudžia. Bet dabar – tik naudos ieškančio žmonių srauto pėdsakai: mėtomas vanduo ir maistas, paliekami kalnai šiukšlių, rodoma agresija prieš priglaudusios šalies pareigūnus, keliami smulkmeniški reikalavimai, energingai ir vieningai skanduojami turtingesnių šalių pavadinimai. TV parodyti reportažai iš kažkurios pabėgėlių stovyklos tai patvirtina – įmitę jaunuoliai spardo savanorių atneštas dėžes su maistu ir vandeniu, spjauna į jiems paduodamą maistą ir pan. Tikrai pagalbos prašantis žmogus dėkos už tai, kad yra priimamas, juo rūpinamasi, jis nesirenka į kurią, turtingesnę, šalį  jis turi būti priimamas.

Lietuvos centro partijos nuostata dėl pabėgėlių krizės Europos Sąjungoje aiški ir griežta –  ekonominiai perbėgėliai turi būti grąžinami į savo šalį.

Ar reikia padėti kiekvienam prašančiam pagalbos? Atsakymas – neįmanoma, naivu ir neprotinga. Problemą dėl pagalbos reikėtų spręsti būtent dabar, išsiaiškinant kaip atrinkti pabėgėlius, kaip motyvuoti atvykėlius integruotis į visuomenę, kokius saugiklius taikyti neįsileidžiant į šalį, o kada visapusiškai padėti. Nuo karo pavojaus bėgančius žmones priglausti yra būtina. Be jokių svarstymų tokiems žmonėms, kurie į Lietuvą atvyko ne rinkti valstybės pašalpų, o apsisaugoti nuo karo pavojaus tėvynėje, turi būti suteikiama pagalba įsikuriant ir adaptuojantis visuomenėje. Padėti žmogui, patekusiam į bėdą, yra natūralu, žmogiška. Taip rodomas mūsų visų gerumas, atjauta, dosnumas. Tačiau dabar susiklosčiusioje situacijoje tiesiog nežinoma kaip elgtis, ką daryti. Švaistomas laikas tušiai ginčijantis, ar reikia padėti žmonėms, patekusiems į nelaimę. Atsakymas – padėti reikia. Klausimas – kam tos pagalbos reikia labiausiai?

Stebint plačiau yra matomas ES vadovų pasimetimas. Jie puikiai supranta savo praeities veiksmų arabų pasaulyje pasekmes. Dabar dar ne vėlu apsvarstyti jas ir išryškinti būsimosios politikos strategiją. Priešingai šį pabėgelių problema tęsis ilgai ir jų padariniai sukels gilesnę krizę visuoje Europoje. Skelbiamas solidarumas yra neaiškus: kas su kuom turi solidarizuotis – Vokietija su Vengrija ir Lenkija ar atvirkščiai. Tai tik rodo, kad ES neturi aiškios šiuo klausimu bendros politikos ne tik viduje, bet ir krizių sprendimo variantus šalyse, kur vyksta katastrofos ir verčia žmones bėgti iš savo šalių. Vienpusis sprendimas nepanaikins susidarusios situacijos. ES negali tapti pasėkmių erdve. Turėdama stiprias galias, ji turi ir gali suvaldyti vykstančius procesus. LCP kviečia Lietuvos Respubliko vadovus spręsti ne tik kiek ir kur talpinsime pabėgelius, bet ir siūlyti globalios problemos sprendimo variantus.

 

 
Reikalavimas ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą Spausdinti
Parašė Iniciatyvinė grupė   
Antradienis, 19 Kovas 2013 18:56

J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimui, Ministrui Pirmininkui,

REIKALAVIMAS ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą

Įgyvendinant 2012 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-51 patvirtintą Vyriausybės programą, reikalaujame nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybinės kalbos įstatymo:
1) neiškraipyti autentiškų etninių lietuvių žemių vietovardžių ir juos toliau rašyti tik valstybine kalba; neįteisinti polonizuotų ar suslavintų vietovardžių viešosios rašybos;
2) nepažeisti Lietuvos teritorijos vientisumo ir neįteisinti antrosios valstybinės kalbos oficialaus statuso, paminant kitų piliečių teises; užkirsti kelią teritorinės autonomijos kūrimui ir gatvių pavadinimus rašyti tik valstybine kalba; užtikrinti teismų sprendimų vykdymą dėl neteisėtų užrašų nukabinimo;
3) nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės ir Lietuvos Respublikos piliečių vardus, pavardes dokumentuose – tradicinį Lietuvos kultūros paveldą, ir toliau rašyti valstybine kalba, o pageidaujantiems rašyti ir užsienietiškas formas - nurodyti jas antrame paso puslapyje;
4) nesilpninti lietuvių kalbos mokymo bendrojo ugdymo mokyklose, neatsisakyti lietuvių kalbos valstybinės kalbos egzamino suvienodinimo ir jo neatidėlioti, nes nevienodas lietuvių kalbos vertinimas diskriminuoja ir segreguoja (LR Konstitucijos 29 str.) Lietuvos Respublikos piliečius;
5) nepaversti lietuvių, t.y. valstybinės kalbos statuso derybų objektu dvišaliuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose; siekti, kad Lenkija pripažintų prieškarinę rytų Lietuvos okupaciją neteisėta ir atsiprašytų dėl prievartinės polonizacijos; siekiant pasitikėjimo dvišaliuose santykiuose, būtina teisingai įvertinti  prieškarinį konfliktą, agresiją, ultimatumą.
6) nutraukti vadinamosios Lenko kortos dalinimą Lietuvos Respublikos piliečiams, susiejant juos su lojalumu Lenkijai; siekiant gerų tarpvalstybinių santykių su Lenkija, iškelti sąlygą, kad būtų nutrauktas jos politikų vykdomas Lietuvos šmeižimas ir dezinformacija, o taip pat galiojančios Lenkijos ir Lietuvos sutarties laužymas, kai Lenkijos valdžia skatina lenkų tautinę bendriją Lietuvoje pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

 
Žemė užsieniečiams Spausdinti
Parašė Lietuvos centro partijos Teisės ir teisėtvarkos komitetas   
Penktadienis, 23 Kovas 2012 11:13

Nors pagal šiuo metu galiojantį Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinį įstatymą yra nustatytas terminuotas draudimas užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemę bei absoliutus draudimas įsigyti žemė kurortuose ir pan., tačiau šis draudimas faktiškai yra apeinamas ir Lietuvos žemė pereina užsienio subjektų nuosavybėn – paprastai tai daroma užsienio piliečiams, juridiniams asmenims Lietuvoje įsteigiant fiktyvias įmones ir žemę įsigyjant jų vardu. Nors tokie sandoriai yra niekiniai – negaliojantys nuo pat jų sudarymo momento, nes prieštarauja imperatyvioms nuostatoms – iki šiol nei viena institucija nesiėmė atsakomybės vykdyti tokių sandorių sudarymo prevencijos ir kontrolės.
Naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika visgi žada tam tikras kardinalias ir daug žadančias permainas šioje srityje – 2012 m. vasario 24 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2012 Teismas ištyrė visas sandorio sudarymo aplinkybės ir konstatavo, kad sandorio tikrasis tikslas – parduoti žemė užsienio subjektui (nors ir per Lietuvoje įsteigtą įmonę), prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
Lietuvos centro partija sveikina Teismo iniciatyvą vykdyti tikrą, o ne formalų teisingumą, ir tikisi, kad tai paskatins Lietuvos teisėsaugos institucijas imtis iniciatyvos – ginant viešąjį interesą kreiptis į teismus dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Skaityti daugiau...
 
«PradžiaAnkstesnis12345678910SekantisPabaiga»

Puslapis 1 iš 12