Rugsėjis Spausdinti
2006
Parašė Romualdas Ozolas   
Šeštadienis, 30 Rugsėjis 2006 23:44

2006 09 01

7. 51. Dar prieš porą dešimtmečių ir kalbose, ir dainose žemė, į ją beriamas grūdas ar kita sėkla buvo vertybė, idealas, palydimas tokios pat dvasios šilumos, kaip ir ta drėgna ir šilta žemė, kuri sėklą apgaubdavo.

Kur dabar tokios kalbos ir dainos? Gyvasties šventumas, su gyvasties atkūrimu ir gausinimu susijęs darbas, žmonių santykių šiluma, neišvengiamai kylanti mąstant ar jaučiant tą gamtos paslapties grožį – visa tai praeityje, dengiama storo vartotojiškai triukšmingo popso.

2006 09 02

9. 18. Labai svarbus politinio asmens bruožas: reikia tikėti idėja! Tikėti – reiškia mylėti ir aukotis. Tas tikėjimas neturi būti religinis. Politinis tikėjimas yra toks, kuris tikėjimo objektą leidžia tikrinti protu. O šio proceso metu leidžia nueiti iki galo: iki įsivaizdavimo apie idėjos visiško įgyvendinimo pavidalus ir jų panoramą.

Toks politikas – visiškai laisvas žmogus.

2006 09 03

10. 05. Jeigu ir sakiau kada, tai šiandien sakau dar kartą: visa mūsų Nepriklausomybės istorija yra jos degradavimo istorija. Tiksliau: nepriklausomos mūsų atkurtosios valstybės, Antrosios Respublikos, istorija yra nepriklausomybės idėjos kompromitavimo ir išniekinimo istorija. Kitaip prieiti prie šio laikotarpio įvykių yra neįmanoma, jeigu nori suprasti, kas dėjosi ir kas įvyko, o dar svarbiau – jeigu nori pasakyti tiesą ar bent dalį tiesos.

Pagalvokim sveiku protu: įsijungimas į pačių drakoniškiausių išsivietinimų reikalaujančią sąjunginę tvarką laikomas aukštesne nepriklausomybės pakopa – kas tai? Įžūlumu tai prilygsta stalinizmo demagogijai, o absurdiškumu ir pralenkia: ten „idėjiniai reikalavimai“ galėjo būti paneigiami bent jau prasminga mirtimi, čia gi „finansiniai reikalavimai“ nebepalieka vietos netgi mirties prasmingumui – nori mirti – mirk, niekas nedraudžia, nes neragina, nereikalauja, – pinigai tave tiesiog netgi nuo savęs paties atskiria!

2006 09 04

8. 55. Kokie galėtų būti trumpiausi liberalizmo apibūdinimai?

Šiuolaikinis liberalizmas – tai vartotojiškos visuomenės bolševizmas. Tai – ideologinis jo apibūdinimas.

Liberalizmo įgyvendinimo būdas – totaliai valdoma vartojimo imperija. Tai – politinis jo apibūdinimas.

Kol kas visuomenė valdoma dar manipuliuojant, nes tai daro grupės – elitai arba mafijinės grupės. Tai – socialinis apibūdinimas.

2006 09 05

10. 23. „Lietuvos ryte“ – bjaurus anoniminis išpuolis prieš centrizmo ideologiją ir pačią centro idėją. Atrodo, tai Rimvydo Valatkos rašinys, pratęsiantis vakarykštį jo vedamąjį.

Kodėl taip rašo R. Valatka ir jo laikraštis – aišku: dvipartinė sistema yra pati parankiausia elitui pakaitomis dalytis pinigėlius iš valstybės iždo ir verslo struktūrų. Ir nugyventi tautą. Nors nugyventos tautos yra kitų tautų grobiai. Bet tai jiems nesvarbu.

Kad jo argumentacija silpna – irgi nesvarbu. Svarbu, kad būtų kalama į galvą – jei kalama, bus įkalta, o kas – tai jau kalančiojo reikalas.

Deja, ir mano.

Tad jau pagrindinė tezė – centro idėja mirė – yra absurdiška: idėjos nemiršta. Jos gali tik sėkmingai ar nesėkmingai gyvuoti.

Ar gali mirti tautos išgyvenimo priešiškame pasaulyje idėja? Galima kalbėt, kad ji merdi, miršta ar mirė, bet tai – tik kalbos. Net jei pati tauta merdi, jos išgyvenimo, prisikėlimo idėja gyva. Pavyzdys – airiai su senąja dabar atkuriama Airija. Kas sugeba matyti ir save istorijoje, tam lietuvių ir Lietuvos idėjos gyvenimas XIX–XX amžiais yra dar įspūdingesnis pavyzdys.

Kaip tautos susiorientavimo į savo nacionalinį gyvenimą ideologija egzistavo Antrojoje Respublikoje?

Buvo du etapai: centrizmo kaip balanso tarp kairės ir dešinės politika Nepriklausomos Lietuvos erdvėje, antras – centrizmo kaip gyvenimo tarp Rytų ir Vakarų politika Lietuvai tapus globalizuojamo pasaulio dalimi (ES nare).

Pirmajame etape centrizmas, įkūnytas Lietuvos centro sąjungos politinėje veikloje, pasiekęs antros pagal mandatus Seime politinės partijos galios, atvedė prie valstybės vairo Prezidentą ir darė įtaką visam Nepriklausomos valstybės gyvenimui.

Antrasis etapas prasidėjo su Lietuvos „integracijos į Europos Sąjungą“ stiprinimu, kuris Lietuvos gyvenime pasireiškė visų nacionalinių struktūrų degradavimo veiksmais, inspiruojamais iš Briuselio ir palaikomais čia besiformuojančio antinacionalinio elito. Politikos sferoje tai reiškėsi dvipartinės sistemos kūrimu, skaldant arba jungiant partijas taip, kad nebeliktų centro, atstovaujamo gyvenimo savo žemėje ir iš savo pačių sugebėjimų politiką vykdančios partijos. Tai pavyko padaryti, Prezidentui suvienijus Centrą su liberalais.

Gyvenimo savo žemėje vertė, kai katastrofiška emigracija daiktiškai parodė gyvenimo ne savo šalyje „privalumus“, vėl pamažu ryškėja ir turi tendenciją stiprėti. „Integraciją“ toliau vykdančiam elitui Centro jėgų susivienijimas būtų pats baisiausias smūgis. Tai aiškiai rodo ir „Lietuvos ryto“ straipsnis.

Idėjos nemiršta. Jos tik apsilpsta ar sustiprėja. Dabar vėl atėjo Centro metas.

2006 09 06

11. 41. Kas tai yra? Kodėl žmonės svetimoj šaly nusimeta savo kultūros lukštus ir elgiasi taip, tarsi kiaulinimas svečiuose būtų didžiausias dvasios džiaugsmas, aukščiausia laisvės apraiška?

Nerandu atsakymo.

Tačiau kai žiūriu į škotų futbolo sirgalius Vilniaus gatvėse, mano nusistebėjimas dėl jų sugyvulėjimo, pamažu perėjęs į pasipiktinimą dėl Lietuvos įžeidinėjimo, galų gale mutuoja į Škotijos prestižo problemą: kokia tu, keltų šalie, jeigu joje gyvena tik tokie didžiosios tautos palikuonys!?

Beje, o Lietuva ar ne taip pat praradinėja save pasaulyje?

2006 09 07

9. 01. LTV žurnalistinio tyrimo rubrika, atrodo, yra linkusi būti rimta. Laida apie čigonų taborą kaip tarptautinį narkobiznio tašką išryškinta pakankamai, o pakeliui parodyta, kad visa tai remia policija, gi finansuoja, remdamasi mažumų teise ir mažumoms ES skiriamais pinigais, savivaldybė. Ar bus po to kaip nors atsiliepta į tą dūrį?

Seniai buvo galima jausti, kad be policijos paramos narkobiznio mastai Lietuvoje tokie negalėtų būti. Dabar parodyta: policininkai mušasi dėl teisės budėti prie čigonų taboro. Užsienietis žurnalistas buvo suimtas ir ilgai tardomas, kai laisvai nusipirkęs narkotikų, nunešė juos policijon, demonstruodamas jos neveiksnumą. Policininkai pasirodė veiksnūs: užsieniečiui užsegė antrankius.

2006 09 08

11. 32. Valstybės saugumo departamentas pakėlė ranką prieš „Laisvą laikraštį“, sustabdydamas numerį su A. Paulausko, V. Uspaskicho ir A. Brazausko ryšius su lošimo namų verslu demaskuojančių įrašų tekstais ir areštavo vyriausiąjį redaktorių.

Atrodo, kad tai – valdžios totalinės griūties pradžia. Artėjant V. Adamkaus, A. Brazausko, A. Paulausko finansinių rėmėjų paviešinimui, mafijinė elito viršūnėlė nebesikuklina dėl priemonių. Būtent tai ir yra jos pasmerktumo ženklas: protas aptemęs tiek, kad nebesuvokia, prieš ką kelia ranką – prieš spaudos ir žodžio laisvę!

2006 09 09

Kiek jau prirašyta laiškų, kreipimųsi, pareiškimų, projektų dėl partijų finansavimo normalaus sutvarkymo! Ir principai pakankamai aiškiai nurodyti, ir normos pakankamai preciziškai apibrėžtos. Ne! Seimas siūlo (ne Seimas, o Seime įsikūrusios partijos) steigti partijų pinigų panaudojimo kontrolės instituciją – dar vieną darinį, biurokratizuojantį ir voliuntarizuojantį Lietuvos politinį procesą, tolinantį demokratiją ir artinantį autokratiją. Tiksliau – stiprinantį jau susiformavusią autokratinę daugiapartinę diktatūrą.

2006 09 10

13. 07. Iš kur ta mūsų dienų komjaunuolių trauka į pietvakarius, į Lenkiją?

Taigi iš troškimo šiandien, tuoj pat, dabar jausti tą sąjungos jausmą, kuris taip ramino ir gynė nuo rytojaus pavojų įtampos anais laikais, komjaunuoliškos jaunystės metais! Europos Sąjunga šiandien dar neteikia to jausmo. Lenkija ją duoda kaip istorijoje jau fiksuotą sąjunginę realybę, teikia šiandien kaip visokius savo draugystės ir bendradarbiavimo pasiūlymus ir tikros sąjungos garantijas ateičiai. Viskas čia ir dabar!

2006 09 11

8. 37. Karas su terorizmu, kaip sako Džordžas Bušas, yra būdas jeigu ne valdyti, tai bent jau kontroliuoti pasaulį poidėjinėje, arba laisvosios rinkos, eroje.

Iš esmės tai yra industrinio pasaulio bandymas išlaikyti besivystančio pasaulio kontrolę. Šiaurės karas prieš Pietus, ir Šiaurei, ir Pietums dar kovojant už dominavimą savo erdvėse.

2006 09 12

Kas iš esmės, iš pačių pamatų kreivina ir netgi naikina demokratinę santvarką?

Įmonė. Įmonės struktūra iš esmės priešinga ir priešiška demokratijai. Kaip rašo ekonomistas Robertas Breidis (Robert Brady), įmonėje, korporacijoje visą politiką lemia kontrolė „iš viršaus“, kur yra sutelkta visa nuostatų formavimo, vykdymo ir kontrolės galia ir ji yra realizuojama „be įsikišimo iš apačios“.

Kai įmonė (korporacija) XX amžiaus pabaigoje buvo juridiškai išlaisvinta iš atsakomybės prieš bet kokius lokalumus (vietos, socialinės aplinkos, kultūros), prasidėjo įmonės diktatūros valstybei laikotarpis, kuris tęsiasi iki šiolei, niekais versdamas visas nebūtinai pelno idėjomis paremtos politikos administravimo pastangas.

2006 09 13

Kaimas vakarop rimsta staigiai. Paskutinį kartą skambtelia kibiras, gatvele nuvažiuoja mašina, gęsta langas, kai kurie išvis neužsidega ir tamsa beveik akyse leidžiasi ant žolės.

Mirtinai ramu.

Ar ramiai mirtina?

Kažkur ten, už miškų, vienas, kitas, trečias Lietuvos miestas žibina savo akis, konvulsingai linksminasi ir įsivaizduoja gyvenąs. Nežinia, kokį gyvenimą, bet – gyvenąs.

Čia nė tos iliuzijos nesama. Čia einama gult nesutemus, keliamasi neprašvitus, kaip ir prieš šimtą metų. Tik tų begulančių ir besikeliančių – kiek? Ir kokie jie?

Rytą, kaip ir vakare, garsų nedaug, o žmonių kituose kiemuose nė nesimato. Ir kur matysi, jei senutė vos paeinanti tyliai sau kruta, jei girtuoklėlis iki pietų blaškos juodoj pagirioj. Kažkas, tiesa, parsiveda arklį, vieną iš dviejų visame kaime, kažkur gieda gaidys, kažkur girdisi kirvis. Tai ir viskas.

Kaimas tuščias. Vaikai ir anūkai, kurie turėtų klegėti čia šiuo metu, miestuose, ir net ne Lietuvos – kažkuriuose pasaulio miestuose.

Lietuvos kaimas Europos saulėlydžio valandą vos vos alsuoja.

2006 09 14

12. 30. Kas yra etnologija?

Mūsų, lietuviškoji, etnologija šiandien suprantama kaip ikikrikščioniškojo pasaulio tikėsenos, pasaulėvokos ir pasaulėjautos iš įvairių iki mūsų dienų išlikusių anų laikų kultūros liekanų rekonstravimo mokslas. Ar gal tiksliau – menas. Nes reikia daug įžvalgumo ir išmonės anam sąryšingumui atkurti.

Atkuriama. Etnologija stiprėja, nors kažkokia pikta ranka šienauja mūsų etnologus, taip ir nespėjusius atlikti savo didžiųjų darbų.

Bet kas yra šiuolaikinio gyvenimo etnologija? Kas yra modernaus gyvenimo kaip etninės, nacionalinės buities ir būties tyrinėjimas?

Tai šiuolaikinių papročių ir tradicijų aprašai? Kur jie? Tai šiandieninių tikėjimų studijos? Kas jas vykdo? Tai politinio gyvenimo kronikos? Kur jos? Metraščiai? Parodykit! Sociologiniai tyrimai, tegul ir tam tikromis progomis atliekami, kaip visuma galėtų rodyti labai pagilintą mūsų orientacijų ir idealų paveikslą. Bet visa tai lieka paskliuda ir išgaruoja su eiliniais rinkimais ar esminiais politiniais pokyčiais.

O ar mūsų savivokai toks šiuolaikinių procesų paveikslas nepadėtų teisingiau save suvokti ir įvertinti? Ar nepadėtų teisingiau pasirinkti gyvenimo kryptis? Kas turėtų susisteminti tą mūsų raštijos klodą ir pateikti kaip savivokos fotografiją, padedančią atsiminti ir kuriančią dinamiškos tautos rašto kultūrą atitinkantį savęs paliudijimą?

2006 09 15

8. 51. Ne patys įstatymai, o juos vykdantys žmonės yra gerovės valstybėje pamatas.

Turėk tobuliausius įstatymus – jeigu žmonės ieškos, kaip jų nevykdyti, turėsi chaosą.

O mes pagal savo chaosą ir įstatymus vis tobulinam.

2006 09 16

8. 52. Rusijoje suimtas Viktoras Uspaskichas. Lietuva laukia didelės intrigos. Laukia su saldžiu nerimu ir baime: tai dabar bus istorijų – ne mažiau, negu su Paksu!

Bus. Istorijų ir istorijėlių bus. Kokių tik kam reikia – pagal savo nusigyvenimo lygį. Ir pradžią jau padarė TV 3, pateikusi didžiulį reportažą apie Viktoro gyvenimą Maskvoje. Jo butą, jo darbus, meilužes ar tik moteris, Raudonojoje aikštėje sutiktą Lietuvos lietuvaitę ir t. t. Pakankamai intriguojantis ir Viktorui palankus, nepaisant vieno kito niekinančio komentaro, vaizdas. Nes vaizdų visuma kalba Viktoro naudai. Ne mažiau įspūdingai, negu kalbėjo Šerėno „vaizdialiai“.

Jeigu kas mano, kad šitaip bus sukompromituotas Viktoras Uspaskichas, tas kompromituoja save.

Iš tiesų gi Viktoro Uspaskicho byla tampa ta skyle, per kurią į Lietuvą grįžta ir toliau grįš šiandieninė Rusija.

2006 09 17

9. 51. Pacitavęs vieną iš savo ankstyvųjų pirmtakų, Benediktas XVI susilaukė viso musulmonų pasaulio pykčio.

Ką tokio pasakė tomis citatomis popiežius?

Pasakė, kad Mahometas ragino islamą skleisti kardu, kad islamas buvo naudojamas neapykantai ir žudynėms.

Tai ką, tikrai nebuvo arabų karų, turkų žygių į Europą? Tarsi šiandien nesprogsta bombos ir nežūna žmonės Pakistane, kur Amerika tikrai dar neperkėlė savo „karo su blogiu“?

Šimtatūkstantinės fanatizuotų žmonių minios, reikalaujančios popiežiaus atsiprašymo, yra pats akivaizdžiausias islamo žiaurumo įrodymas: savam – viskas, svetimam – nieko. O baisiausia tose stūgaujančiose miniose – tokie pat ekstazuoti vaikai, kurie nežino, nei kas tas popiežius, nei ką jis pasakė, nei – pagaliau – kas tas taip įžeistas Mahometas su visu savo islamu.

2006 09 18

8. 31. Nurimk! – sako man. Teisingai sako. Kodėl aš turiu nervintis, jeigu kas nors klysta – ir pats klysti? Kodėl aš turiu eikvoti savo gyvybinę energiją, reaguodamas į tai, kas neteisinga, kai galiu sakyti ir daryti tai, kas teisinga – tegul kiti dėl to eikvoja savo energiją. Kodėl aš turiu dairytis po netikrų daiktų ar efemeriškų minčių pasaulius, kai galiu gėrėtis tikrais?

Nurimk! – sakau ir aš sau. Pagyvenai jau tiek dienų ir metų, kad gali patikimai atskirti tikra nuo netikra. Nebekreipk dėmesio į laikinybes, nedegink savo laiko joms. Įsileisk į save tik tai, kas bent kaip atšvaitas daiktiškume žiba iš pastovumo.

Nėra to pastovumo?

O tu čia ko vaikščiojai visą savo gyvenimą? Negi iš tiesų nieko taip ir neužčiuopei?

2006 09 19

Labai patiko vienos rusų TV laidos pasakymas: atlyginimus ne vokeliuose gaunančios šalies piliečiai – tai jau kitos šalies piliečiai.

Kiek jame tiesos ir idealizmo!

Tik, man rodos, tas idealizmas superidealistinis: vargu bau „laisvoji rinka“ nėra išradusi tobulesnių už vokelius „pilkosios zonos“ pinigų funkcionavimo būdų. Pavyzdžiui, nemokėti premijų ar priedų prie atlyginimų, o skirti kaip paskatinimą automobilį, kurį paskui būtų galima ir išsipirkti. Tačiau iki tol jis slėptų visas po juo kompanijos daromas finansines su ta „akcija“ susijusias operacijas.

2006 09 20

14. 33. Vengrai pagaliau – ir vėl vieni pirmųjų! – neištvėrė Europos Sąjungos „gerovės“ ir sušuko: gana Vengrijoje viešpatauti užsienio kapitalui! Vengrija turi priklausyti vengrams!

Ir trinktelėjo per savo televizijos rūmus, nutraukė laidas, nusiaubė automobilius ir pastatus. Apie porą šimtų žmonių sužeista. Ir patys vengrai, ir užsieniečiai įvykius gretina su 1956 metų revoliucijos įvykiais.

Tai vienas nuostabiausių pastarojo meto pasaulio įvykių. Jis rodo, kad ir aš ir mąstau, ir veikiu teisinga linkme. Ir tai, ką dabar padarė vengrai, padės naujiesiems europiečiams labiau, nei prancūzų imigrantų revoliucija, suvokti, kas darosi ir kas su jais daroma.

2006 09 21

9. 54. Mąstymo ir veiklos pasauliai – visai skirtingi pasauliai. Mąstydamas konstruoji, veikdamas – griauni ką sumąstęs, iš mąstymo produkto lūženų pagal susitarimus su kitais tokiais pat mąstytojais lipdydamas bejėgiškus hibridus. Tas procesas yra toks fiziškai sunkus, kad mąstymo ir veiklos erdves atskiria sunkiai peržengiama ar kitaip įveikiama siena – netapatumo riba.

2006 09 22

14. 41. Karikatūrų skandalas, dabar Popiežiaus paskaitos skandalas galėtų būti vieni iš tūkstančių šiandieninės pasaulio skandalizuotosios žiniasklaidos faktų, jeigu jie nebūtų kilę iš vieno ir to paties šaltinio – iš krikščionybės sankirtos su islamu. Ir anas, ir šitas konfliktas su islamistais yra to paties europietiškojo mąstymo būdo pagimdyti konfrontaciniai aktai, kur europietiškasis racionalizmas susiduria su musulmoniškuoju iracionalizmu ir kibirkščiuoja griaudėdamas virš pasaulio.

Žiūrint į visa tai politiškai, šių skandalų esmė viena ir ta pati: islamas puola.

2006 09 23

Antano Vaičiulaičio „Valentina“, išspausdinta 1936 metais, yra bene charakteringiausias pavyzdys to, kokios knygos rašomos Lietuvoje 30-aisiais metais.

Negaliu pamečiui tiksliai pasakyti, kuri knyga kada parašyta, bet Rusijoje 30-aisiais rodosi tokie dalykai, kaip „Pakelta velėna“, „Turbinai“, „Kaip grūdinosi plienas“ ir kitos panašios – apie didžiąsias komunizmo statybas ir naują žmogų.

Šitame kontekste kur kas aiškiau, kodėl 1940-aisiais mes neiššovėm nė vieno šūvio.

2006 09 24

JAV žvalgybininkai, jungtinėmis pajėgomis apibendrinę karo Irake patirtį, patvirtino prielaidą, išsakytą dar prieš metus, kad karas tapo puikiausia džihado propagavimo priemone, islamo palaikymo mokykla ir naujų, su Alkaida tiesiogiai nesusijusių, teroristinių kovinių organizacijų ugdymo baze. Kitaip sakant – naujos kartos teroristų mokykla. Šitie jauni vyrai yra kur kas radikalesni už senuosius inteligentiškuosius teroristus, ir greitai, matyt, senieji patys ims bijoti jaunųjų.

Krikščionių ir musulmonų civilizacijos išsiskyrė galutinai.

2006 09 25

10. 51. Politinis gyvenimas kitaip, kaip per partijas, vykti negali.

Ką daryti, kad pralaimėjusi rinkimuose partija neišsivaikščiotų arba neužsidarytų? Tai pagrindinis klausimas šiandieninėmis sąlygomis, kai žiniasklaida su valdančiuoju elitu gali elgtis su žmonėmis, partijomis, netgi visa tauta praktiškai kaip nori, kaip susiplanuoja.

Atsakymų keletas. Pirma, partijos narys turi tikėti pamatinėmis partijos vertybėmis. Netiki – teatsisveikina. Antra, būtinas juridinis įsipareigojimas tas vertybes ginti. Trečia, būtinas bendras partijos narių gyvenimas ne tik partijos institucijose, bet ir asmeninių santykių lygyje – sąskrydžiai, stovyklos, pasveikinimai su sukaktimis ir pan. Pagaliau – būtinas intensyvus bendravimas virtualioje erdvėje – diskusijos, konferencijos, sąšaukos ir pan. O svarbiausia – pagalba įsidarbinant ir ieškant pragyvenimo.

2006 09 26

8. 42. Ar beįmanoma Lietuvoje gyventi be baimės, kad gali būti suimtas ir tyliai sutvarkytas dėl kokios nors sugalvotos priežasties?

Nebeįmanoma. Po to, kai saugumas suėmė „Laisvo laikraščio“ redaktorių ir konfiskavo visą redakcijos informacinę bazę, dėl ko pašiurpo visa tauta, bet aukščiausieji valstybės pareigūnai nutarė, kad pašalinti VSD vadovybės nėra prasmės, nes tai pakenktų stabilumui, – būti ramiam ir negalvoti, kad ir pas tave kiekvienu momentu gali įsiveržti kaukėti vyrukai, uždėti antrankius ir išsivežti ten, kur jiems reikia, nebeįmanoma.

2006 09 27

10. 11. Jeigu kalbam apie valdžią, kalbam apie valdančiuosius ir valdomuosius. Šiandien, kapitalistinės diktatūros (globalios rinkos) sąlygomis, valdantieji yra tie, kurie valdžią perka, valdomieji – visi tie (imtinai – tautos), kurie ją parduoda. Kada kokio nors koncerno kapitalas didesnis už daugelį nacionalinių kapitalų, kokia gali būti kalba apie nacionalines partijas – yra tik internacionalinės. Tradicinės socialistų ir liberalų partijos seniai nebeatstovauja nacionaliniams visuomenių interesams, nes yra internacionalinės valdančiosios partijos.

2006 09 28

9. 32. Kad siena tarp Vilniaus ir Minsko geopolitiškai yra labai problemiška – abejonių nekeliantis dalykas. Jei Lietuvai priskirsi teritorijas su lietuviškai tebekalbančiais žmonėmis – siena pernelyg priartės prie Minsko. Jeigu sieną nuo Minsko nukelsi taip, kad prie jo zonos priglustų Gardinas ir Lyda, siena pernelyg priartės prie Vilniaus. Vilnius neteks ir didelių dar ir šiandien lietuviškai kalbančių ir gyvenančių žemių. Apie išimtinai pažeidžiamą ir neleistinai bei nenatūraliai arti sienos atsidūrusią Lietuvos sostinę ir kalbėti neverta – taip šitai akivaizdu.

Stalinas Lietuvos ir Gudijos sieną nustatė, slaviškajai Baltarusijai sudarydamas konceptualiai palankesnes sąlygas.

2006 09 29

10. 58. Keliesi lėtai. Tik krinti greitai.

2006 09 30

9. 35. Visa mūsų kultūra – pamėgdžiojimų kultūra. Ką turime savo, tai tik kaip rekonstrukcijas (ir tai labai negausias) pagal buvusios tikrovės įsivaizdavimus – pradinius, negrabius, mokiniškus. Tai sudaro galimybes „profesionalams“, „aukštosios kultūros elitui“ viską niekinti ir žlugdyti. Ta savinaigos (savitumų atmetinėjimas vardan nevaržomo svetimybių kultivavimo) dvasia ir praktika tokia gaji, kad atrodo, jog greitai vėl svetimiems teks lietuviškumo dvasią gelbėti. Svarbiausia – šis savinaigos procesas pateikiamas ir bandomas įprasminti kaip pažangos, kultūrėjimo, europėjimo vyksmas!

9. 50. Teisės praktika pas mus tokia: ne įstatymai yra mūsų gyvenimo pagalbininkai, bet mes esame įstatymų tarnai, net vergai – pakanka tik neatitikti bent vienos įstatymo raidės!