Lapkritis Spausdinti
2006
Parašė Romualdas Ozolas   
Ketvirtadienis, 30 Lapkritis 2006 23:39

2006 11 01

9. 11. Prieš Vėlines Lietuvos keliai vakare – ištisos automobilių šviesų girliandos. Vėlinių vakarą visos Lietuvos kapinės – mirgančios žvakių šviesų salos.

Didelę didelę iliuminaciją kasmet surengia mirtin einanti Lietuva, kasmet vis ryškesnę.

Kiek metų ji dar truks? Kada ir ji pagaliau užges?

2006 11 02

8. 32. Reikia atstatyti ir Aukštutinę pilį. Kad būtų aiškiai parodyta gynybinis ir pramoginis pilių komplekso blokai. Kad aiškiai matytųsi, kuo gyveno lietuviai ir kuo – sulenkėję lietuviai arba juos Lietuvoje jau pakeičiantys lenkai.

2003 11 03

9. 30. Kristus su savąja Absoliutą humanizuojančiąja pasaulėjauta ir pasaulėžiūra savo vaidmenį jau atliko – sukūrė pasaulį suvienijusią technologinę civilizaciją.

Dabar atėjo Mahometo eilė – sutramdyti Dievo vietą užimti panūdusį žmogų ir pajungti besąlygiškai Absoliuto valiai.

Koks to Absoliuto vardas? – Jahvė.

2006 11 04

9. 17. Turiu pripažinti baisų dalyką, bet privalau tai padaryti, kad mūsų dienų istorijos tyrinėtojai atsižvelgtų ir į šį faktorių: politiniame gyvenime įsitvirtino tie, kurie nuo pat pirmųjų Nepriklausomybės dienų nesibodėjo imtis smurto ir net žudynių.

Kruvinos aukos buvo kasdienybė, problema buvo tik jų visuomeninis pateikimas ir įprasminimas. Sėkmingiausiai buvo įprasmintos 1991 metų sausio 13-osios nakties aukos, nukirstos mūsų vadovų valia, tik svetimųjų rankomis. Ne taip sėkmingai – pasieniečių sušaudymas. Paskui sekė ekonominės galios perėminėjimo aukos su Kiesų galvomis viršukalnėje.

Apie kokį nors buitinį terorą, kaip kankinimus maunant ant galvos dujokaukę, maišelį, mušimą iki užmušimo (kaip mano sūnaus atveju) – nė nekalbu: tai buvo kasdienybė.

2006 11 05

8. 17. Valstybė Lietuvoje šiandien yra tapusi mokesčių surinkimo firma ir tarptautinių pašalpų (ES „dotacijų“) paskirstymo organizacija.

2006 11 06

8. 37. Vakar Sadamą Huseiną nuteisė mirties bausme pakariant. Šiaip jau mirties bausmė visame pasaulyje smerkiama, laikoma itin blogu tonu. Džordžo Bušo demokratija ją leidžia, ji jai tinkama.

Huseiną pakars šiandien.

Kada kars Bušą?

2006 11 07

8. 40. Lietuvoj šiandien 2, 2 mln. ha miškų, arba 32, 5 proc. teritorijos. Valstybei priklauso apie pusę miškų, 700 tūkst. ha – privatūs. Kasmet įveisiama 8 tūkst. ha miškų. Iškertama 6, 5 mln. m³ medienos, priauga dvigubai – 13 mln. m³.

Taigi, padėtis nėra tragiška.

Spalio mėnesį Vilniaus skambučių centras FONITEL atliko 1000 gyventojų apklausą, kurios duomenys gana reprezentatyvūs.

Beveik visi apklaustieji sakė esą už tai, kad girių plotai plėstųsi, visų pirma nederlingų žemių sąskaita. Beveik 70 proc. nuomone, miškai vertintini visų pirma ekologiniu, o ne ekonominiu požiūriu. Į kvailą klausimą, ar žemės reforma neturėtų būti užbaigta privatizuojant visus miškus, lietuviai atsakė protingai: beveik 60 proc. – prieš, už – tik 16 proc., daugiausia – kaimiečiai. Kad saugomose teritorijose statybos būtų griežtai reglamentuojamos, pasisakė beveik 82 proc. apklaustųjų. Prieš miškų privatizavimą pajūryje buvo net 83 proc. apklausos dalyvių, tik 9 proc. buvo už privatizavimą.

2006 11 08

11. 01. Kad mes dar ne rašto tauta, paliudija ir visuotinės kompiuterizacijos procesas: kompiuterizuojamasi taip, kad visa atmintis talpinama tik į elektronines laikmenas, nebepaliekant jokio atminties „popierinio varianto“. O juk elektroninis atminties variantas gali ne tik išnykti ar būti sunaikintas vienu piršto paspaudimu – jis gali būti perdirbtas ir falsifikuotas bet kokio pavidalo laikmenose. Popierinės laikmenos, žinoma, irgi ne amžinos, bet nors sunkiau falsifikuojamos.

2006 11 09

8. 19. Bušo pralaimėjimas parlamento rinkimuose nieko labai neturėtų stebinti: karas Irake daugeliui amerikiečių yra tapęs jų šalies išsigimimo požymiu.

Svarbiau yra kas kita: šis balsavimas yra tautos bandymas sukilti prieš JAV riedėjimą žemyn į pražūtį, į trečiaeilės valstybės padėtį. Deja, jis jau nebesulaikomas. Tad šis balsavimas yra JAV hegemonijos viršukalnės nuokalnės pradžia.

O žemyn riedama su pagreičiu.

2006 11 10

Jau kuris laikas LTV transliuoja laidą „Migrantai“. Kodėl ne „Emigrantai“ – suprantama: norima pasakyti, kad LTV tiki juos sugrįšiant; dabar tie žmonės tik išvažiavę užsidirbti pinigų.

Tačiau tai, ką šneką „Migrantų“ herojai, yra visiškai priešinga šioms viltims: beveik visi kalba, kad gerai įsikūrė ir grįžti neketina; kad Lietuva su savo klimatais (socialiniu, ekonominiu ir kt.) negali prilygti nei Ispanijai, nei Prancūzijai, nekalbant apie Britaniją. Kurie dar galvotų grįžti, aiškina, kaip juos prie svetimo krašto pririša vaikai – jie čia pradeda mokytis ir lietuviškai nebekalbės niekada, nepaisant šeštadieninių lietuviškų mokyklėlių pastangų juos pramokyti bent jau pasirašyti.

Tai ką gi propaguoja „Migrantai“ – Lietuvą ar emigraciją?

2006 11 11

Algirdo Brazausko nuolaidžiavimo profesiniu idiotizmu sergantiems architektams dėka Šliosbergo namas bus įjungtas į atstatomus Valdovų rūmus. Tai bus paminklas mūsų inteligentijos žemažiūriškumui, valdžios politinės valios stokai ir Lietuvos istoriniam paniekinimui. Ką gi, dar kartą: Valdovų rūmus turėti mes jau galim, Valstybės – dar ne.

2006 11 12

10. 29. Ką reiškia Bušo karas Irake civilizacijų susidūrimo požiūriu?

Tai reiškia, kad JAV ir jos satelitai kaunasi už tokios tvarkos taip pat ir musulmonijoje įvedimą, kuri paspartintų Žemės žmonių padermės riedėjimą susinaikinimo link.

Nes jeigu jau patys Vakarų žmonės susivokia, kad vartojimo visuomenė veda žmoniją į pražūtį, tai bandymai šį modelį primesti civilizacijai, kur vartojimas yra reguliuojamas tikėjimo, yra ne kas kita, kaip pabaigos spartinimas globaliniu mastu.

Tiek, kiek pasaulis jau yra paklusęs tam, kas vadinama globalizacija, jis jau vykdo generalinį globalizatorių politikos reikalavimą: pirmyn į pasaulio pabaigą, greičiau!

2006 11 13

8. 33. Kai kam emigracija yra baisesnė už mirties bausmę.

Kokios baisios kapinės vietoj dvasios plyti tuose, kurie palieka savo žemę ir be pergyvenimų apsigyvena ten, kur geriau prikemša pilvą!

2006 11 14

8. 38. Nacionalinės televizijos kultūros programa informuoja apie komisijos sprendimą dalį Šliosbergo namo įjungti į Valdovų rūmus. Negana to, kad faktą rodo šališkai, – atranda dar ir kažkokią architektę, kuri reiškia nepasitenkinimą komisijos sprendimu: girdi, geri specialistai būtų radę būdą įjungti visą tą namą. O oponentų argumentai, kad namas statytas carinių okupantų, esą absurdiški – pagal juos, nugriauti reikėtų ir kitus pastatus, – ir rodo Prezidentūrą.

Aš ir LTV aiškiai akcentavau, kad Šliosbergo namas, jei jis būtų kitoj vietoj, galėtų sau stovėti, o dabar jis stovi vietoj pilies, užimdamas buvusių rūmų vietą. Tai pranešėjai Skaistei Mažutytei nė motais: Sorošo pinigai jai galingesni už visą Lietuvos istoriją.

2006 11 15

10. 23. Įstatymai gali būti geriausi. Bet jeigu juos vykdo juodnugariai – viskas lekia paraliais. Žemėtvarkininkai žymi miško ribas. Ir ką gi jie daro? Ogi rėžia dviejų metrų proskyną, visiškai nepaisydami, kas patenka į tą zoną – šimtametis ąžuolas, klevas, eglė. Net kieme augantis medis nurėžimas, jeigu per jį eina „zona“.

Elektrikai kaip kapoja medžius pakelėse ir ypač – miesteliuose, rodos, niekam nereikia priminti. Mano kaimynų kiemo naujametinė eglė buvo nupjauta perpus. Galvodamas taip nesugalvotum.

Na, o jeigu įstatymų vykdytojas yra piktavalis juodnugaris? Tada, kaip pasakojo vienas Seimo narys, jo prisistatymas pradedamas žodžiais: „Aš jus galiu nubausti nuo 200 iki 800 litų“...

Apie manipuliuotojus įstatymais turėtų būti atskira kalba: tie jau ne juodnugariai, tie – intelektualai.

2006 11 16

9. 16. Kas savaitę – keletas žuvusiųjų keliuose. Kai jau pradėjo grėsti kažkokios ES sankcijos, mūsų valdžia ėmė rodyti susirūpinimo ženklus: kas siūlo griežtinančius įstatymus, kas kokią nors propagandą, o kas ir išvis nebesėda prie automobilio vairo. Psichologai sako, kad mūsų padėtis – sutrikusios psichikos rezultatas. Ši išvada, ko gero, arčiausiai tiesos. Pakanka pažvelgti į informacinį foną, kuriame vyksta mūsų kasdieninis gyvenimas, ir labai nesunkiai turėsi pripažinti, kad toks destruktyvus spaudimas gali įveikti netgi patvariausią psichiką: skandalai, gėrimas, žmogžudystės, seksas, kovos filmai, brutali ir įžūli reklama, „autoritetų“ pavyzdžiai – visa tai kaip sieros rūgšties lietus ėda visuomenę, žmonės griūva ir lenda po žeme.

Išeitis? Išeitis viena: keisti gyvenimo būdą. Baigti šėlti ir pamažu rimtėti. Grįžti iš šventiškojo į darbingąjį, kuriamąjį gyvenimą.

Dabar gi tie lavonai keliuose – tai paprasčiausia mūsų laisvės kaina. Kaina, kurią už savo laisvę moka jos nuprotintieji.

2006 11 17

Lietuvoje įsigalėjęs požiūris, kad politikas – toks pat žmogus, kaip ir kiti žmonės.

Kad jis taip pat žmogus – sutinku. Bet kad jis toks pat – tai jau ne!

Bet nesutinku ne ta prasme, kad politikas turi daugiau teisių ar privilegijų, o kad naudodamasis atstovavimo tautai jam suteiktomis teisėmis turi su dar didesniu uolumu ir griežtumu tramdyti visus savo „žmogiškumus“. Jis nėra toks pat žmogus, kaip kiti, tų įgaliojimo teisių neturį žmonės, todėl jis nėra žmogus įprastine buitine to žodžio prasme.

Štai kodėl jeigu paprastam žmogui galioja nekaltumo prezumpcija, tai politikui jis negalioja: leidai sau pasielgti taip, kad galėjai būti apkaltintas – pasitrauk. O tada jau teiskis ir teisinkis, įrodyk savo nekaltumą, atkurk nepasitikėjimą – tada galėsi vėl pretenduoti į atstovavimo teisę ir politiką, nes jie yra nuasmeninta veikla, skaidri kaip ašara tau atstovavimo teises suteikusiųjų visuomenės narių priesakų vykdymo veikla.

2006 11 18

Gera mintis: turtą kaip savo vertės matą mieliausiai demonstruoja žmonės be valstybės – čigonai, amerikonai, imigrantai, emigrantai ir kiti panašūs.

2006 11 19

15. 58. Šiandieninis politinis, o iš dalies ir visas gyvenimas – kažkokia masė. Sunku net ją kokiu nors vardu pavadinti – migla, nuošliauža, smėlio judėjimas ar dar kas panašaus. Visi vardai – per rimtos mūsų būvio apibrėžtys, nes jo judėjime nei pagrindinės krypties, nei judančių dalelių kontūrų, nei – tuo labiau – jų sąveikos, o jei sąveiką vis dėlto pajusi – nepasakysi, kas kurion kryptin traukia. Niekas už nieką neatsakingas, niekas nieko nesprendžia, niekas nieko nesiekia. Šiaip – gyvena, jei gyvena, o ir mirdami nežino – patys mirė ar nužudė kas.

Tik pirmadienio rytais išskrenda, o penktadienio vakarais parskrenda mūsų europarlamentarai. Tačiau jų judėjimo niekas nemato, todėl ir jis mūsų gyvenimo konsistencijos nekeičia.

2006 11 20

9. 35. Europos Sąjunga ne tik diskriminuoja Jaunąją Europą, ji ją ir diskredituoja, ypač – kai Briuseliui reikia derėtis su Maskva. Šiaip tai mes esam „lygiateisiai“, „lygiaverčiai“, bet kai iškyla koks dujų ar naftos klausimas, tai mūsų nebelieka, ES ir Rusija derasi per mūsų galvas, o kai lenkai sako, kad Maskvos sprendimas neleisti įvežti lenkiškų maisto produktų yra politinis spaudimas, tai Briuselis sako, kad klausimas yra Lenkijos ir Rusijos, o ne Europos Sąjungos problema; arba kad Lietuvos pretenzijos į elektros tiltą per Lenkiją yra Lietuvos ir Lenkijos, o ne Europos Sąjungos reikalas. Senas klastingas Europos triukas tuo šlykštesnis, kad ji dėl diskriminacinių priėmimo sąlygų siurbia iš mūsų kapitalą, darbo jėgą, intelektualinį potencialą ir rengiasi po kokio dešimtmečio galutiniam mūsų erdvės perėmimui. O mūsų valdžios nuolankiai linksi galvelėmis.

2006 11 21

9. 42. Kaip gali būti valdoma valstybė, gyvuoti tauta, jeigu valdžioms tikslas yra ne valstybė, ne jos garbė ir galia, o žmonių kaip kokios minios ar net bandos išlaikymas tegul ir ant skurdo ribos, bet tik be kokių nors ekscesų ir akibrokštų valdžiai ir jas respektuojančiam „pasauliui“?!

2006 11 22

10. 47. Nacionalinio TV kanalo žurnalistė sako: kiekviena iš Europos Sąjungos valstijų... Net jeigu tai kalbos klaida, ji yra negalima nacionaliniam transliuotojui. Bet jeigu tai norma jo žurnalistams, tada apie kokią nepriklausomybę galim kalbėti?!

Bet kokias blusas aš čia dar gaudau ant gaišenos!

2006 11 23

9. 49. Konstitucinis Teismas pateikė išvadą, kuria išaiškino, kad jau nuo pavasario draudžia Seimui laisvai tirti valstybei svarbius klausimus, apibrėžė, kas yra svarbūs klausimai, nurodė valdininkų liečiamumo ribas ir pan. Nors Seimas su savo kontrolės funkcija yra politinės kontrolės institucija, jai taikomi juridiniai apribojimai, kurie iškart susiaurina parlamentinės kontrolės erdvę, o tai – savanoriška laisvės rezekcija. Parlamentarai galbūt negali visko skelbti, bet turi turėti teisę viską tirti, nes turi viską žinoti. Kitaip bus užuoglaudos tokios informacijos apie tokius veiksmus, kurie gali būti branduolinės bombutės teroristų rankose, jei tas užuoglaudas valdys asmenys, panašūs į rezervistus. Stipriai įklimpo Konstitucinis Teismas. Ir įklimpo ne pirmą sykį. Nes pasidavė politinei Prezidento manipuliacijai, apie ką – vėl atskira kalba.

2006 11 24

Konstitucinis Teismas nėra ir negali būti galutinė instancija: jis yra teisių, o ne galių nagrinėjimo institucija. Konstitucinis Teismas nagrinėja tiktai tekstus, o ne veiksmus: veiksmų teisėtumą ar neteisėtumą nagrinėja civiliai teismai, Konstitucinis gi – teisės aktų atitikimą ar neatitikimą Konstitucijai. Mūsų Konstitucinis Teismas susitapatino su Konstitucija ir išaiškinęs, kokie klausimai Seime – aukščiausioje mūsų valdžios institucijoje, privalančioje kontroliuoti visų, taigi, ir Konstitucinio Teismo, veiklos teisėtumą ir teisingumą, yra nagrinėtini, ir kokie – ne, pabandė pakilti aukščiau Seimo ir jam diktuoti. Tai absoliučiai netoleruotinas politinės laisvės ribojimo aktas.

2006 11 25

15. 47. Rusijos saugumiečio Aleksandro Litvinenkos nunuodijimas radioaktyviu polonijum yra išskirtinis reiškinys Rusijos kare su savo išdavikais. Anksčiau juos arba gabendavo Maskvon ir ten dorodavo galų gale sušaudydami arba pakardami, kai kuriuos, sako, ir gyvus sudegindami, tačiau darydami visa tai slaptai – kad tik gandai eitų kitų pagąsdinimui.

Litvinenka sudorotas viešai, lėtai ir skausmingai, užtęsiant agoniją, kad ją pamatytų ne tik kiti saugumiečiai ar žvalgybininkai – tegul visas pasaulis mato, kaip televizijos kamerų šviesoje prisibaigia Tėvynės išdavikas, anot Žirinovskio, išgama, sunaikintina bet kur ir bet kokiomis priemonėmis.

Tai – karo bet kuriame žemės taške legalizavimo pasekmės individo lygiu: ką jis bedarytų, jeigu tik valdžia nusprendžia, kad jis turi būti sunaikintas, jis bus sunaikintas, ir dar tokiais būdais, kad liks neaišku, ar pats jis nusižudė, ar jį nužudė, ir niekas nieko nei pasakys, nei – tuo labiau – pasipriešins šiai mutantinio pasaulio savivalei.

2006 11 26

9. 46. Paskelbta, kad autoritetinga britų tyrėjų kompanija nustatė Lietuvą esant beveik pačia nekonkurentabiliausia (už mus žemiau tik latviai) Europos Sąjungos šalimi. Tai baisus faktas. Jis reiškia, kad per savo nepriklausomybės metus mes nesugebėjom sukurti nieko, kas galėtų sudaryti mūsų ekonomikos stuburą. Net užsienio gamintojų, kurie čia rastų pigios darbo jėgos ir kurtų čia pastovias mokestines pajamas duodančias įmones – ir tų nesugebėjom prisitraukti (tipiškiausias pavyzdys – „Mažeikių nafta“). Kas bus, kai baigsis mūsų „rėmimas“ 2013 metais ir Lietuva be jokių užtvarų atsivers suinteresuotiesiems čia perimti žemes ir žmones?

2006 11 27

8. 51. Net ir blogiausias kalbėjimas yra geresnis už geriausią tylą.

2006 11 28

8. 17. Ne toks baisus šautuvo vamzdis, koks siaubingas yra nenoras gyventi savo Tėvynei.

2006 11 29

8. 43. Lėktuvai nekyla iš oro uostų, rūkas kaip Londone. Automagistralės pustuštės – pavojinga važiuoti, nesimato, mašinos daužosi lygiose vietose, lekia žemyn posūkiuose. Šalnų signalo rengtis žiemai negavę augalai tame šiltame rūke skleidžia pumpurus – nušals žiemą nuo 15 laipsnių šalčio. Visuose vandenyse plūduriuoja gulbės – taip ir neišskris. Žmonės nusiminę ir nervingi: brolis broliui – priešas.

Kas tai? – Dar vienas Apokalipsės štrichas?

2006 11 30

9. 25. Kad esam nuklydę nuo kelio ir einam pražūtin – neabejotina. Ir ne tik mes.

Kad paprastų žodžių nebegana, jog būtų išgirsta ir atsikvošėta – aišku. Reikia didelio, labai didelio sukrėtimo, kuris būtų praktinis ir visiems matomas bei suprantamas kaip mūsų ydingo gyvenimo apibendrinimas.

Koks jis bus ir iš kur jis ateis?