Aktualijos
Lengviau nebūna - tik ranką ištiesti Spausdinti
Parašė Algirdas Endriukaitis   
Pirmadienis, 04 Birželis 2012 10:57

,,Aukos ašarai žodyne vardo nerasi.
Ji neįvardijama. Tik išverkiama.“

Petras Dirgėla

Spalio 14 dienos rinkimų kelias

 

Ne iš piršto laužtas argumentas
Žinomas posakis ,,Laužtis per atviras duris“ vietoj to, kad tiesiog įeiti. Taip šiandien galima apibūdinti didesnės daugumos tautos elgesio judesius. Gegužės mėnesio apklausoje tik 4,6 proc. išreiškė pasitikėjimą partijomis. Pasitikėjimas Seimu sudaro apie 10 procentų. Keikiame visus beveik pamatuotai, tik kaltės sau neprisiimame. Tų skaičių kūrėjai ir gimdytojai juk esame mes patys. Ar galime savo sukurtus vaisius niekinti? Rašome kalnus skundų, piketuojame, mitinguojame, marširuojame, sveikatą gadiname, pinigus mėtome, gaištame laiką negalėdami dirbti tikrai kūrybinių ir ateičiai prasmingų darbų, šiandien pasodinti medį ar pasižiūrėti į saulėtekį.
Klausimas: kas mums trukdo į Seimą išrinkti padorius žmones ir neturėti bereikalingų rūpesčių? Juk mes tikrai supyktume, jeigu kas nors mus asilais pavadintų arba autobusu per Rygą į Varšuvą važiuotume! Dar Ezopas yra sakęs, kad visi pavaldiniai yra verti savo valdovo, šiais laikais, sakyčiau, pačių laisvai renkamo savo valdovo. Ant to pačio grėblio stojamės nesidairydami. Sakyčiau vis tik yra daug naivumo ir trūksta visuomenės bendro gėrio supratimo, o plačiau – idealizmo, tai yra tos energijos ir dvasios, kuri buvo 1918 metų vasario 16-ąją. Pravartu pasidairyti.

Katastrofa neišgalvota, o audžiama
Visumoje dar yra naivumo, kad dabar yra blogai, bet ilgainiui viskas savaime, be mūsų sąmoningų, ryžtingų ir sunkių bendrų idealistinių pastangų pasitaisys ir bus gerai. Šiandieninė pasaulio istorija jau skaičiuoja išsekimo valandas, o mes gyvename gi tuo laiku. Filosofas A. Šliogeris neseniai rašė: ,,Lietuva dabar panaši į vandens lašą, nukritusį ant iki baltumo įkaitusios geležies, nors lygiai tą patį galėtume pasakyti beveik apie visas senąsias – nusenusias, suvaikėjusias, praradusias savisaugos instinktą, išlepusias, prabangos ir pertekliaus ištvirkintas – Europos valstybes.“ (,,Nerimas“, ,,Tyto alba“, 2012, p. 75). Neperkalbamas globalizacijos siaubas susiduria su tautų šimtmečiais kurta ir pasiteisinusia kultūros savastimi. Kur mūsų kritiškas požiūris į pasaulio kultūros raidos primityvaus žlugimo tendencijas ir sprendimus bei vietą tame?

Mūsų neatšaukta prievolė
Mes visi, stovėję prie Lietuvos valstybės atkūrimo ištakų 1988-1990 metais, atidžiai ir skausmingai stebime per 22 metus pasiektą išsivadavimo skaudų reginį ir tolimesnes pavojingas tautos bei valstybės nykimo tendencijas. Tai yra ne įdomumo noras, o istorinis širdies balsas apie praradimus to dėl ko Lietuva ginta 1831, 1863, 1918, 1941, 1949, 1990 metais – laisvė, sava valstybė, tautos suverenitetas, teisingumas. Mūsų to meto prisiimta pareiga ir laisva prievolė neatšaukta ir reikalauja atvirai, pilnai, be jokios įtakos ar asmeninės naudos pasakyti savo dabarties vertinimą ir privalomo aktyvaus gynimo ir veikimo apgalvojimą.
Šiandien iš esmės, klastingu ir apgaulingu liberalistiniu materialistinio savanaudiškumo pagrindu, minėtų amžių skelbtos ir siektos moralinės, politinės ir teisinės vertybės jau palaužtos ir aktyviai sekinamos. Valstybėje yra chaosas, ji nevaldoma, einama į nežinią, jos nunykimą. Tauta nušalinta nuo įtakos savo problemoms spręsti ir tuo pačiu diegiamas pasyvumas, beviltiškumas ir atsakomybės neprasmingumas.
Aukštieji ir žemesni pareigūnai atitrūkę nuo tautos, žaidžia savo paties nusistatytus procedūrinio mąstymo, veikimo, niekinimo ir baudimo žaidimus. Garliavoje naudota jėga parodo kiek tautai priklauso suvereniteto, kaip mušami pasipriešinimo okupacijai dalyviai, kaip negerbiami senoviniai elgesio papročiai ir kaip teisėjų korpusas solidariai gina savo narius, ,,numesdamas“ be įtikinamo ir sveiko proto lygmens paaiškinimo sprendimus, formuoja naujus žmoniškuosius santykius (valdžia – minia). Pirmas klausimas, kuris nutylimas šioje tragedijoje ir net nenagrinėjamas: kokios institucijos ir kokie konkretūs prokuratūros pareigūnai kada ir kodėl neatliko ar kaip atliko savo pareigas, kai į juos prieš trejetą metų viešai ir plačiai buvo kreiptasi dėl galimo nusikaltimo išaiškinimo. Dabar vaizdas toks: už gelžbetoninės teisinės sienos VSD, prokuratūra ir teismai traiško ir prievartauja piliečius be jokio žmogiškojo veido ir turinio.
Kur mūsų savigarba ir išdidumas?

Skaityti daugiau...
 
"Už Lietuvą Lietuvoje" - Prienuose Spausdinti
Parašė Susivienijimas "Už Lietuvą Lietuvoje"   
Ketvirtadienis, 24 Gegužė 2012 10:34

Gegužės 21 d. (pirmadienį) Prienuose lankėsi nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ Judėjimo „Už teisingumą Lietuvoje“ atstovai: Socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius, pirmininko pavaduotoja Violeta Linkienė, LSDS valdybos narys Jonas Valatka, Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Gintaras Songaila, TS tarybos narė Nijolė Balčiūnienė, šios sąjungos narys, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Audrius Rudys, Lietuvos centro partijos garbės pirmininkas, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, judėjimo „Už teisingumą Lietuvoje“ iniciatyvinės grupės narys Romualdas Ozolas, judėjimo „Už teisingumą Lietuvoje“ iniciatyvinės grupės narys Šarūnas Valentinavičius. Susitikimuose su rajono žiniasklaidos atstovais ir visuomene taip pat dalyvavo LSDS Prienų skyriaus pirmininkas, rajono savivaldybės tarybos narys Egidijus Visockas, bei tarybos narys nuo LSDS Artūras Buitkus.
Prienų visuomenei buvo pristatytas susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“, jo tikslai, uždaviniai, programinės tezės. Pabrėžta, kad susivienijimas yra atviras visuomeninėms organizacijoms, judėjimams, visiems Lietuvos piliečiams, pritariantiems ULL tikslams, principams ir programinėms tezėms. „Už Lietuvą Lietuvoje“ siekia tapti rimta alternatyva dabar dominuojančiai Seimo partijų politikai, kuri žlugdo valstybę ir verčia žmones emigruoti.
Susitikimų metu buvo atsakyta į gausius gyventojų klausimus. Žmonės aiškiai išreiškė norą gyventi kitaip, jų aktyvumas, domėjimasis parodė, jog jie nėra abejingi savo ateičiai.

 
Dėl 2012 m. Seimo rinkimų Spausdinti
Parašė Nepriklausomybės Akto signatarai   
Antradienis, 22 Gegužė 2012 19:05

2012 m. rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą vyks visiškai naujomis sąlygomis. Pakeitus įstatymus, rinkimų kampanija galės būti finansuojama iš esmės tik partijų gaunamomis iš biudžeto lėšomis, kurių skyrimo tvarka garantuoja rinkimų finansavimą tik dabar Seime atstovaujamoms partijoms. Dėl to, kad neturi valstybinio finansavimo, kitos partijos realiai yra išstumtos iš politinės arenos. O būtent dabar yra aišku, kad iki šiol Lietuvos Respublikos valdyme dalyvavusios partijos neturi nei potencialo, nei galimybių, nei, pagaliau, noro spręsti pačias esmingiausias visuomenės ir valstybės problemas, kad būtų atkurtas Lietuvos politinės tautos pasitikėjimas savo valstybe ir tikėjimas jos ateitimi.
Būdami įsitikinę, kad dabartinė šalies politinė situacija parlamentinių partijų sukurta specialiai tam, kad prie valstybės valdymo nebūtų prileistos naujos politinės jėgos, matydami beveik besąlygišką nepasitikėjimą ne tik Seime esančiomis, bet ir visomis kitomis partijomis, atsižvelgdami į tai, kad rinkimuose pagal Lietuvos įstatymus gali dalyvauti iš esmės tik partijų nariai ir jų keliami kandidatai, mes, žemiau pasirašę Nepriklausomybės Akto signatarai, pasisakome už tai, kad po 2012  m. Seimo rinkimų Lietuvos parlamentas pasipildytų naujomis,už valstybės remiamų partijų rato esančiomis šviežiomis ir konstruktyviomis politinėmis  jėgomis, kurių buvimas Seime galėtų pastebimai keisti situaciją.
Mes norime atkreipti visuomenės dėmesį į naują partijų susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“, kurį sudaro Lietuvos centro partija, Lietuvos socialdemokratų sąjunga ir Tautininkų sąjunga. Šios partijos jau ne pirmą kartą dalyvauja rinkimuose, turi savo atstovų savivaldybėse, o Tautininkų sąjunga – ir Seime, tačiau dėl lėšų trūkumo negalėdami plačiai ir įtikinamai eksponuoti savo idėjų iki šiol turėjo tenkintis valstybinio finansavimo neatveriančiais rezultatais. „Už Lietuvą Lietuvoje“ susivienijimas yra pasiryžęs į savo sąrašus priimti ir nepartinius pretendentus, jeigu jie pripažįsta Susivienijimo deklaruojamus principus ir yra pasiryžę dirbti, vykdydami Susivienijimo programines nuostatas. Šis ketinimas yra patriotinis ir visapusiškai remtinas, ieškant išeičių iš nepaprastai komplikuotos ir sunkios vidaus politikos Lietuvoje padėties.
Suprasdami, kaip svarbu šiandien Lietuvai, kad Seime būtų deramai atstovaujama tautiniams ir nacionaliniams valstybės interesams, kviečiame ir raginame judėjimą „Už teisingumą Lietuvoje“ paremti tautinių partijų susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“ morališkai ir idėjiškai, o Lietuvos rinkėjus – rinkimams reikalingais finansais, tačiau svarbiausia – palaikyti Susivienijimą per rinkimus, būtent už jį, siūlantį naują politinę realybę, atiduodant savo balsus. 

Nepriklausomybės akto signatarai:
Audrius Rudys, Balys Gajauskas, Bronislovas Kuzmickas, Jonas Mačys, Jonas Liaučius, Algirdas Patackas, Zigmas Vaišvila, Bronius Genzelis, Kazimieras Uoka, Pranciškus Tupikas, Saulius Razma, Romas Gudaitis, Leonas Milčius, Vytautas Kolesnikovas, Algimantas Narvilas, Narcizas rasimas (Rasimavičius), Algirdas Endriukaitis

 
Už teisingumą! Spausdinti
Parašė Judėjimas "Už teisingumą"   
Penktadienis, 18 Gegužė 2012 19:16

Rytoj, šeštadienį, gegužės 19 dieną, 12 valandą Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros, valdžios smurtu ir melu pasipiktinę piliečiai renkasi į sueigą „Už laisvę ir tiesą“. Iš Simono Daukanto aikštės vyks piliečių vaikštynės Gedimino prospektu į Nepriklausomybės aikštę prie Seimo.

 
Alternatyva Lietuvai be lietuvių Spausdinti
Parašė Romualdas Ozolas   
Penktadienis, 11 Gegužė 2012 13:39

Arvydas Šliogeris paskelbė savo pamąstymus apie grėsmes Lietuvai. Svarbiausia jų yra ta, kad jokiomis medžiaginėmis ir intelektinėmis vertybėmis nepadengtus euroelektroninius pinigus naudojame sparčiau ir sėkmingiau negu graikai. Ir dar iš jų juokiamės.

Filosofo neviltį dėl barbarų trumpinamos Europos civilizacijos Vytautas Landsbergis pirmąkart pripažino nuoširdžiu patrioto susirūpinimu. Tai įdomus Lietuvos politinės minties virptelėjimas. 

Man labiau rūpi išeitys, todėl esu įsitikinęs, kad atėjo metas nupiešti visa apimantį sisteminį Lietuvos nuniokojimo paveikslą, pradedant užsienio skolos dinamika, žmonių nuskurdinimo profiliais, baigiant naujosios lietuvių deportacijos-emigracijos masto apibūdinimu ir jos pasekmių artimiausiam dešimtmečiui bei visam XXI amžiui įvertinimu.

Duomenų turime daugiau negu užtektinai. Tačiau atsakymas į kai kuriuos klausimus, kuriuos iškels sisteminis požiūris, galbūt pareikalaus papildomų tyrimų. Bet pažinti, kas daroma su tauta, pamažu bundanti visuomenė, manau, geranoriškai padės.

Skaityti daugiau...
 
«PradžiaAnkstesnis11121314151617181920SekantisPabaiga»

Puslapis 11 iš 24