Aktualijos
Atviras laiškas arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui Spausdinti
Parašė Doc. dr. Albinas Stankus   
Penktadienis, 04 Balandis 2014 16:25

Gerb. arkivyskupai S. Tamkevičiau.

Įteisinamas privalomas leidimas parduoti mūsų tūkstantmetinę vertybę yra nusikaltimas, be to jis įvyko be tiesioginio referendumo. Parduosime tautos žemę svetimšaliams už „ženklus“, kuriuos nuneš krizių audros, o žemė kaip vertybė visada išliks, tik bus ne mūsų. Užmirštama, kad žemė yra unikali ir amžina tautos vertybė, už kurią daug kraujo praliejo mūsų protėviai, partizanai ir tremtiniai (ir aš). Žemės supirkimas tai nauja pasaulyje užkariavimo bekraujė forma. Argi ne dėl žemės kariavo Izraelis ir kariauja kitos tautos? Argi galima kalbėti iš bažnyčios tribūnos apie materialiąją naudą, ir neužsiminti apie principines vertybių pasekmes, argi ne žemė verčia mus saugoti, tobulinti tėvynę, kelia mūsų patriotizmą, rūpesčius saugoti ir grąžinti savo kraštą. Jokios papildomos taisyklės nepakeis esmės, nes korupcija mūsų valstybėje ir pačioje ES yra per didelė. Labai nusiminiau, klausydamas arkivyskupą S.Tamkevičių. Matosi, kad mūsų oligarchai turi reikiamus jiems instrumentus, kad paveikti bažnyčios „stulpus“. O gal, pati bažnyčia norės supirkti žemes įvairioms užsienio bažnyčios organizacijoms? Tauta nori apginti savo kraštą nuo subyrėjimo į daugiatautes salelytes, o jie sako, kad ji yra apgaudinėjama. Pardavimo politika tik supriešins tautą viduje ir su kitataučiais. Jokia integravimo politika nepasiteisino. Žemė yra kaip inkaras, kuris dar stabdo asmens emigraciją. JAV kongresas net uždraudė apsigyventi kinams šalyje. Argi neteisingai sprendė valstybės saugumo klausimą, o mes patys atiduosime saugumą kitiems už menkaverčius eurus. Reikia žvelgti nors truputi į priekį.
Sakote nesaugu bus. Kokios kylo abejonės dėl NATO? Argi ji susilpnės, nusisuks nuo mūsų? Atvirkščiai, pardavus žemes bus ne saugu. Mūsų žemė buvo ir yra saugumo garantas. Reikia pripažinti, kad kuriasi nauja imperija. "Ateitis visiškai aiškiai parodys, kad toks nereikalingas ir sveikam protui prieštaraujantis projektas, kaip europinės viršvalstybės sukūrimas, negali būti niekuo kitu kaip tik didžiausiu dabartinės epochos neprotingumu” (Margaret Tečer, p. 441).
Kas liks su Lietuva, kai ES subyrės (nieko nėra amžino), kaip TSRS, ir mūsų anūkai turės vėl kilti iš „pelenų“, kaip kilome daug kartu iš unijų, nes naujos imperijos dvasinės nuostatos yra visiškai ne krikščioniškos, svetimos mums, ne kūrybinės (didžiosios valstybės iš ES konstitucijos išmetė frazę "ES vertybės grindžiamos krikščionybę"). Ir Jūs prisidedate prie tokios ES kūrimo. Labai nusiminiau, labai. Ne referendume slypi klausimas, o principuose, kuriais vadovaujasi mūsų tautiečiai, mūsų korumpuota atitrukusia nuo tautos valdžia ir Jūs. Ir Jūs jiems pritariate. „Neligota“ valdžia būtų seniai sutvarkiusi apribojimus, kuriuos jie tyliai palaipsniui, lobistam rekomendavus, revizuotų ir mes apie tai sužinotume per vėlai. Ar ne todėl jau 20 metų nieko nedaroma su žemės ūkiu. Valdžia projektavo nieko nedaryti, ją parduoti tikėdamasi, kad atėję „užsieniečiai“ sutvarkys dirvonuotas apleistas žemes. Argi mes nemokame tvarkyti savo ūkius? Tik ji kalta, kad šioje srityje nebuvo progreso, ir tokioje šalyje, kur visada gyvename iš maisto gamybos. Nėra tam pateisinimo, nėra pasitikėjimo, todėl ir reikalingas referendumas. Uždraudus pardavimą, ES tik gerbs mus. Jeigu apie nauda, o ne apie tiesą, tai jau žemės nuoma užsieniečiams būtu valdoma, naudingesnė ir saugesnė nuo mūsų žemės sudarkymo. Pavyzdžių apstu.
Kur dingo išdidumas, vidinės laisvės troškimas, tautos atsiklausimas, kaip deklaruoja demokratijos principai. Kodėl bažnyčia tik prisitaiko prie esamos situacijos, o nekviečia tautą pasisakyti, išreikšti savo nuomonę referendume ir deklaruoti pagrindines tautos vertybes. Sakotė apgaulė! Kas ir ką apgaudinėja, tai tik kartotinos korumpuotos valdžios senos frazės. Kažkas apgavo 300 tūkst. mūsų piliečių. Niekas nežino galutinio referendumo rezultato.
Kai palietė turtus bažnyčia prabilo žemiškais klausimais su labais silpnais ir tik žemiškais argumentais. Seniai trokštu iš bažnyčios tiesos skleidimo, kvietimo būti demokratais, vykdyti savo pareigas tėvynei, piliečiams, vertybių ir tiesos skleidimo, o ne būti nuošalyje, kaip dauguma. Turto dalinimas turi būti aiškiai deklaruojamas teisingumu, patriotiškumu, valstybingumu, meilę savo Tėvynei, o ne naudos principu, kaip sakė arkivyskupas. Palikit piliečiams žemiškus klausimus bei jų sprendimus, nes referendumas kviečia kiekvieną susimąstyti ir įvertinti mūsų tautos vertybes. Kiek kartu mus apgaudinės įvairios unijos?

Su pagarba
Doc. dr. Albinas Stankus

 
A. Stankus – mokslininkas, kuris ir politikoje vadovaujasi asmeniniu darbų planu Spausdinti
Parašė Linas Jegelevičius   
Pirmadienis, 17 Vasaris 2014 12:53

„Ar žinote dar bent vieną kitą savivaldybės Tarybos narį, kuris turi numatęs asmeninį darbų planą kiekvieniems darbo metams Taryboje?“ – retoriškai klausė kurorto centristų lyderis ir Lietuvos centro partijos pirmininkas Albinas Stankus. „Aš tokį planą pasirengiau dar prieš tris metus, gavęs mandatą Taryboje. Šią kadenciją be bendrų darbų skiriu išskirtinį dėmesį miesto komunalinių paslaugų politikai“, – sakė Klaipėdos universitete psichofiziologiją dėstantis mokslininkas, kuris pagal specialybę yra neuropatologas.


Kiekvieniems metams
Tokį darbo planą jis pasiruošia kiekvienai kadencijai. O jų miesto politikos veterano biografijoje – jau šešios! Atėjęs dirbti į Tarybą, buvo užsibrėžęs padaryti visos Palangos nekilnojamojo turto surinkimą į vieną skyrių. Jam tai pavyko.
Tie, kas seka A. Stankaus veiklą, žino, kad per trejus metus Taryboje jis uoliai laikėsi savo plano: pralaužė ledus dėl konkurencijos sąlygų sudarymo administruojant miesto daugiabučius, mokslininko pasiūlymams dėl šilumos ūkio valdymo ir santykių detalizavimo su UAB „Litesko“ sutvarkymo pritarė Palangos meras.
O kur dar kiti palangiškių gerovei skirti darbai?
„Centro partija vienu iš svarbiausių tikslų laiko ugdyti žmonių pilietiškumą – žinoti savo teises ir reikalauti atskaitomybės iš renkamųjų į valdžią atstovų“, – sakė A. Stankus.
Jis siekia, kad palangiškiai žinotų atsakymus į elementarius klausimus: pavyzdžiui, į ką kreiptis dėl namo priežiūros, kokios daugiabučio namo gyventojų teisės, ką kiekvienas rinkėjas gali pareikalauti iš savo išrinkto Tarybos nario.

Skaityti daugiau...
 
LCP Tarybos nutarimas dėl partijos rinkiminių išlaidų Spausdinti
Trečiadienis, 10 Gruodis 2014 17:08

LCP tarybos 2014-11-29 (Elektrėnuose) nutarimas

Dėl partijos išlaidų kontrolės

2015 metais įvyks rinkimai į miestų savivaldybės tarybas. Lietuvos centro partija negauna valstybės biudžeto asignavimų. Partijos pagrindinės pajamos yra nario mokestis ir gaunamas 1 proc. surinkto gyventojų pajamų mokesčio. Kitų galimų pajamų partija negaunama.

Politinės kompanijos laikotarpiu (Savivaldybės, LR Seimo, ES parlamento rinkimų metu) gaunamos aukos, panaudojamos rinkimų kompanijai, t.y. apmokamos sąskaitos už rinkiminę agitaciją.

LCP Tarybos posėdyje nutarta, kad partijos deleguojami kandidatai pirkdami paslaugas ar prekes susijusias su rinkimine kompanija, pirmiausiai pasirūpina, kad į partijos rinkiminę a/s būtų įnešti pinigai reikalingi apmokėti sąskaitas. Tai turi būti asmeninė piniginė kandidato auka partijai, skirta konkrečiai paslaugai apmokėti. Partijos atsakingi asmenys, privalo kontroliuoti, kad kandidato aukos būtų naudojamos griežtai pagal paskirtį. Gautos aukos kuriose nėra nurodyta konkreti paskirtis, naudojamos bendrai partijos įvaizdžio ir informacijos sklaidai apmokėti. Aukos negali viršyti įstatymo leidžiamų, už tai atsakingas partijos iždininkas. Už sąskaitų apmokėjimus, pinigų apyvartas, pajamas-išlaidas, jų kontrolę atsakinga LCP Valdyba. Be valdybos sutikimo-derinimo negali būti išsirašomos ir apmokamos jokios rinkiminės  sąskaitos. Rinkimų laikotarpiu sudaromos sutartys turi būti derinamos LCP Taryboje. Būtinas daugumos  tarybos narių pritarimas.  Kandidatas pirkdamas paslaugas ar prekes, pas tiekėją išsirašo  užsakymo-sąskaitą išankstiniam apmokėjimui. Sąskaitos kurios išrašytos partijos vardu, nesuderinus su atsakingais partijos asmenimis, nėra sudaryta paslaugų, prekių pirkimo sutartis, laikomos negaliojančios ir negali būti apmokamos.

 

 
Homoseksualumas tampa politine tema Spausdinti
Parašė dr. Albinas Stankus   
Šeštadienis, 27 Liepa 2013 18:38

Homoseksualumo tema šiandienos pasaulyje - tai labai sunki, gili ir politinė tema. Tai nėra asmens laisvės, asmens lytinės pasirinkimo tema, kaip ją jie bando pateikti ir interpretuoti. Homoseksualumo propagavimas - bandymas giliai pakeisti žmogaus prigimtį ir žmogaus etiką, sukurti naują liberalų žmogų. Palaikydami šį tikslą, liberalai puikiai suvokia jo paslėptą tikslą: paversti žmones nesaugiomis, nestabiliomis, abejingomis būtybėmis, kurias lengvai galima būtu valdyti, nes jie tiksliai nebežinos, kas jie yra.

Visiems turi kilti klausimas - kaip galima atimti iš žmogaus pagrindinę bazinę tapatybę, kurį yra genais priskirta asmeniui nuo pirmos užgimimo sekundės. Būtent bazinę, pirminę ir esminę: lyčių tapatybės, seksualinės tapatybės – vyro ar moters. Nuo vaikystės, vienaip ar kitaip, mes per vidinius ir hormoninius procesus, psichologinius ir socialinius reiškinius pradedame save suprasti, kas mes esame. Mums sako, ir mes girdime, mąstome ir jaučiame, kad esame berniukai, mergaitės, vaikinai ir merginos, vyrai ir moterys. Ir tik po kiek laiko pradedame suvokti kitą tapatybės lygį, taip pat vieną iš pagrindinių, etninę - savas esi grupėje ar ne savas. Tradicijos mumyse išugdo tautinį ir religinį tapatumą, kurie yra labai susieti su žmogaus morale, subrendę priimame politinį, pasirinkdami poziciją: kairysis, centristas, raudonas, baltas, konservatorius arba jokios.

Homoseksualų smūgis nukreipiamas visais lygiais, ypač į pagrindinius identiteto lygius - religinį, politinį, etninį. Liberalus pasaulis savo kruvinomis revoliucijomis, karais, totalinėmis propagandos formomis, ištrindamas šiuose lygiuose ribas, pavertė visus mus į vartotojiškąją visuomenę. Liko dar vienas paskutinis, vienas rimčiausių - tai lytinė tapatybė.

Homoseksualumas yra psichopatinis sutrikimas, kuris tūkstantmečiais buvo laikomas kaip nukrypimas nuo normos. Šiandien jis yra skelbiamas kaip norma, deklaruojamas kaip taisyklė, deklaruojamas kaip beveik laisvės ženklas ir kaip pagrindinis saviraiškos būdas. Tam skiriama didžiulė propaganda ir finansai. Klasikinio žmogaus pozicija tokia - niekada nelipame į kitų žmonių miegamąjį, kad pamatyti, kas jie tokie ir ką jie ten daro, tai jų reikalas. Darykite ką jūs tik norite, užsiimkite kuom tik norite, bet savo namuose. Kai šie reikalai nutempiami į visuomenės peržiūrą, ištraukiami į paradą, kurie taip klaidingai vadinami "gėjų paradais", realizuojami homoseksualų demonstracijomis, politinėmis homoseksualų akcijomis - tai jau yra politika. Homoseksualumo propaganda yra vienas iš socializacijos elementų, politinės jėgos sukūrimo etapas. Kova su viešų homoseksualų interesu atstovavimu - tai ne homofobijos ir nepakantumo kitiems žmonėms rūšis. Tai kova su puolimu į mus, turinčius lytį, tautybę, politinius įsitikinimus, religiją, į pilnaverčius žmones klasikinio žodžio prasme. Mumyse, mūsų sąmonėje norima ištrinti visas ribas, nori mus paversti vergais, vergais ir neaišku kieno, padaryti mus tolerantais, neturinčiais principų ir vertybių, abejingais ir apolitiškais.

Šiandien vyksta atviras karas su etika, prieš kultūrą ir istoriją ir, kaip matome, pradedama nuo vaikystės. Tai vykdoma visose informacijos erdvėse, mokyklose, darželiuose, nežinant tėvams. Vykdoma už mūsų milijonus - ruošiamos metodikos, leidžiamos atitinkamos mokymo priemonės. Ir jei tai tęsis, jei mums nepavyks, tada mūsų anūkai turės gyventi kitokiame pasaulyje, pasaulyje, kuriame mokyklose vaikus mokys mokytojai homoseksualai, kuriems bus suteikta atvira teisė priimti vaikus į homoseksualų poras, vaikus, kurie bus atimti iš mūsų (ruošiamas juvenalinis įstatymas), nes jie jų "negimdys". Tai reiškia, kad homoseksualumas bus perduodamas kaip psichinė neabejotina gairė. Galų gale homoseksualais taps paauglystėje, dar negyvenę normalaus lytinio gyvenimo, nepažinę normalios orientacijos.

Kova su homoseksualumo propagandą - tai kova už laisvę, už teisę būti žmogumi, istorijos žmogumi, kultūros žmogumi, žmogumi, su kuriais nevykdomi jokie eksperimentai. Kova su tais, kurie sako, kad mes skatinsim homoseksualumą, kad jūs nustotumėte būti vyrais, nustotumėte būti kariais, nustotumėte būti pasirengę duoti atkirtį blogiui, nustotumėte mylėti moteris, nustotumėte parodyti vyriškumą santykiuose su jomis, nustotumėte prisiimti atsakomybę. Štai kodėl kova su panašiomis interpretacijomis yra kova už laisvę, žmogaus turinį, žmogaus protą, praeitį ir ateitį, o ne kova už homofobišką, šovinistinę daugumą. Negalima leisti, kad mus dirbtinai, per jėgą keistų. Kovokime ir priešinkimės. Kova turi būti politinė kova.

 
A. Zuoko atsakymas į kreipimąsį dėl tramvajaus koncepcijos Spausdinti
Parašė Artūras Zuokas   
Sekmadienis, 24 Kovas 2013 14:36

Vilniaus mero Artūro Zuoko atsakymas į Centro partijos kreipimąsį:

 

 
«PradžiaAnkstesnis12345678910SekantisPabaiga»

Puslapis 5 iš 26