Aktualijos
Tarybos posėdžio (2016-07-02) nutarimai Spausdinti
Parašė Administrator   
Antradienis, 05 Liepa 2016 14:31

2016 m. liepos 2 d. Kaune įvykusio LCP tarybos posėdžio nutarimu:

 

  1. Sudaryta redakcinė komisija internetinio partijos tinklalapio (ir facebook) priežiūrai. Komisiją sudaro partijos pirmininkas, politinės tarybos ir valdybos pirmininkai. Tinklalapyje  ir  LCP facebook gali būti skelbiama informacija tik gavus komisijos pritarimą.

 

 
XII LCP suvažiavimo nutarimai Spausdinti
Parašė Redaktorius   
Pirmadienis, 06 Birželis 2016 15:12

Gegužės 28 d.   Kaune įvyko Lietuvos Centro partijos  XII suvažiavimas. Jame  Lietuvos centro partijos pirmininku slaptu balsavimu išrinktas Seimo narys Naglis Puteikis, Lietuvos centro partijos valdybos pirmininku išrinktas Alvidas Šimkus, o politinės tarybos pirmininku – Arūnas Grumadas. Priimtas sprendimas dalyvauti š. m. Seimo rinkimuose, kviečiant visus jungtis į antikorupcinę koaliciją. LCP pirmininko pavaduotojais išrinkti Klaipėdos universiteto profesorius Albinas Stankus,  Gema Umbrasienė, Nijolė Giedraitienė.

 

 
Apie centrizmą Spausdinti
Parašė Dr. Albinas Stankus   
Šeštadienis, 02 Rugpjūtis 2014 15:26

Visus Lietuvos piliečius, kuriems rūpi esamos šalies ir ES dabartinės problemos bei mūsų nuostatos, kviečiame stabtelėti ir susimąstyti. Mes tikime, kad Jūs kai kur, o gal ir visur, panašiai samprotaujate, panašiai arba net karščiau kritikuojate, taip pat trokštate tiesos, grožio ir teisingumo. Nelaukime ir nebūkime abejingi, nes tik nuo mūsų veiksmų priklauso ateitis. Tik veiksmai leidžia mums vadintis savo Tėvynės piliečiais. Be jų prarasime tai, ką esame su(at)kūrę.
Telkimės. Tik organizuotumas gali suteikti mums visiems jėgų ir pasitikėjimo savimi. Tapkite mūsų bendražygiais, partijos nariais arba rėmėjais, jei ne mūsų gretose, tai kitose. Net siųsdami mums patarimus ar kritiką, Jūs prisidėsite ne tik prie Lietuvos, bet ir visos Europos, kaip savanoriškos tautų ir savarankiškų valstybių sąjungos, tikrosios pažangos, apie kurią svajojo jos kūrėjai: K. Adenaueris, A. de Gasperis, R. Šumanas ir Ž. Monė.

Skaityti visą tekstą: http://www.centropartija.lt/images/stories/zmoniu_siekiai_centrizmas.pdf

 
Europos veidas Spausdinti
Parašė Romualdas Ozolas   
Pirmadienis, 19 Gegužė 2014 10:49

Europos veidas yra moters veidas - gimdytojos veidas. Gal jis toks, koks Pompėjos freskoje ant jaučiu pasivertusio iš meilės bepročiaujančio Dzeuso, gal kitoks - pagal kiekvieno žvelgiančiojo akių šviesą, tačiau neabejotinai - dieviškajai kūrimo misijai pasirengusiosios veidas.

Du tūkstantmečius Europos veidas - Mergelė Marija su savo nežemiškai pradėtuoju sūnum, kuris nepailsdamas moko europiečius pasaulį kuriančios meilės. Europos naujųjų laikų veidas iškyla su Eženo Delakrua į barikadas liaudį vedančia Laisve, tikrai nežemiškai žemiška patriote, du šimtmečius neužleidusia Europos civilinio gyvenimo vienvaldiškumo ir produktyvumo ikonos vietos. Nemaža laiko daug kam jau dingojosi, kad prancūzų Laisvės veidas pernelyg suvyto ir šiandieninė Europa gali laikyti ją nebent Senele.

Ir štai 2014 metų „Eurovizija“ tarė: taip, Europa turi naują veidą, jos naujausių laikų simbolio vertą veidą. Tai - ... kas? Iš tiesų, kas gi tas veidas? Jis neturi vardo, nes jo vardas - popsinis dvilytis slapyvardis. Tas veidas neapibūdinamas, nes jis - barzdotas ir ilgaplaukis, moteriai priskirtinas tik pagal suknelę ir aukštakulnius. TAI, kas dainuoja, yra su aiškiomis aliuzijomis į visų epochų Europos veidų junginį su vienu esminiu skirtumu nuo jų visų - tai negalėjimo, nenorėjimo ir atsisakymo būti gimdančiuoju, kuriančiuoju pradu manifestavimas.

Ir Europa džiaugsmingai sušuko: taip, tai mūsų veidas! Beveik visi klausytojai buvo vieningi: tai, kas dainuoja, yra TAI, tai, ko mums reikia! Tai, kas esame mes patys. Tegul dar viltyse ar sapnuose. Betgi TAI yra tai, ko mums reikia. Kitos kalbos turi žodį niekatrajai giminei žymėti.

Lietuvių kalba šiam reiškiniui žodžio neturi. Teks pasukti galvą. Tuo labiau kad tokių niekatrybių randasi visur: tai ir nepriklausomybės be suvereniteto, ir keliagubos pilietybės, ir kareiviai be skiriamųjų ženklų svetimose teritorijose, nekalbant apie šeimas be šeimos arba šunis vietoj vaikų. Niekatrėjimas yra visuotinė slinktis. Kas 2014 metais Kopenhagoje buvo atpažinta su tokiu džiaugsmu, - nori kas nors to ar nenori, - yra Europos istorijos tiesos momentas: nuo šiol Europa turi naują savo naująją epochą ikonizuojantį veidą.

 
Atviras laiškas arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui Spausdinti
Parašė Doc. dr. Albinas Stankus   
Penktadienis, 04 Balandis 2014 16:25

Gerb. arkivyskupai S. Tamkevičiau.

Įteisinamas privalomas leidimas parduoti mūsų tūkstantmetinę vertybę yra nusikaltimas, be to jis įvyko be tiesioginio referendumo. Parduosime tautos žemę svetimšaliams už „ženklus“, kuriuos nuneš krizių audros, o žemė kaip vertybė visada išliks, tik bus ne mūsų. Užmirštama, kad žemė yra unikali ir amžina tautos vertybė, už kurią daug kraujo praliejo mūsų protėviai, partizanai ir tremtiniai (ir aš). Žemės supirkimas tai nauja pasaulyje užkariavimo bekraujė forma. Argi ne dėl žemės kariavo Izraelis ir kariauja kitos tautos? Argi galima kalbėti iš bažnyčios tribūnos apie materialiąją naudą, ir neužsiminti apie principines vertybių pasekmes, argi ne žemė verčia mus saugoti, tobulinti tėvynę, kelia mūsų patriotizmą, rūpesčius saugoti ir grąžinti savo kraštą. Jokios papildomos taisyklės nepakeis esmės, nes korupcija mūsų valstybėje ir pačioje ES yra per didelė. Labai nusiminiau, klausydamas arkivyskupą S.Tamkevičių. Matosi, kad mūsų oligarchai turi reikiamus jiems instrumentus, kad paveikti bažnyčios „stulpus“. O gal, pati bažnyčia norės supirkti žemes įvairioms užsienio bažnyčios organizacijoms? Tauta nori apginti savo kraštą nuo subyrėjimo į daugiatautes salelytes, o jie sako, kad ji yra apgaudinėjama. Pardavimo politika tik supriešins tautą viduje ir su kitataučiais. Jokia integravimo politika nepasiteisino. Žemė yra kaip inkaras, kuris dar stabdo asmens emigraciją. JAV kongresas net uždraudė apsigyventi kinams šalyje. Argi neteisingai sprendė valstybės saugumo klausimą, o mes patys atiduosime saugumą kitiems už menkaverčius eurus. Reikia žvelgti nors truputi į priekį.
Sakote nesaugu bus. Kokios kylo abejonės dėl NATO? Argi ji susilpnės, nusisuks nuo mūsų? Atvirkščiai, pardavus žemes bus ne saugu. Mūsų žemė buvo ir yra saugumo garantas. Reikia pripažinti, kad kuriasi nauja imperija. "Ateitis visiškai aiškiai parodys, kad toks nereikalingas ir sveikam protui prieštaraujantis projektas, kaip europinės viršvalstybės sukūrimas, negali būti niekuo kitu kaip tik didžiausiu dabartinės epochos neprotingumu” (Margaret Tečer, p. 441).
Kas liks su Lietuva, kai ES subyrės (nieko nėra amžino), kaip TSRS, ir mūsų anūkai turės vėl kilti iš „pelenų“, kaip kilome daug kartu iš unijų, nes naujos imperijos dvasinės nuostatos yra visiškai ne krikščioniškos, svetimos mums, ne kūrybinės (didžiosios valstybės iš ES konstitucijos išmetė frazę "ES vertybės grindžiamos krikščionybę"). Ir Jūs prisidedate prie tokios ES kūrimo. Labai nusiminiau, labai. Ne referendume slypi klausimas, o principuose, kuriais vadovaujasi mūsų tautiečiai, mūsų korumpuota atitrukusia nuo tautos valdžia ir Jūs. Ir Jūs jiems pritariate. „Neligota“ valdžia būtų seniai sutvarkiusi apribojimus, kuriuos jie tyliai palaipsniui, lobistam rekomendavus, revizuotų ir mes apie tai sužinotume per vėlai. Ar ne todėl jau 20 metų nieko nedaroma su žemės ūkiu. Valdžia projektavo nieko nedaryti, ją parduoti tikėdamasi, kad atėję „užsieniečiai“ sutvarkys dirvonuotas apleistas žemes. Argi mes nemokame tvarkyti savo ūkius? Tik ji kalta, kad šioje srityje nebuvo progreso, ir tokioje šalyje, kur visada gyvename iš maisto gamybos. Nėra tam pateisinimo, nėra pasitikėjimo, todėl ir reikalingas referendumas. Uždraudus pardavimą, ES tik gerbs mus. Jeigu apie nauda, o ne apie tiesą, tai jau žemės nuoma užsieniečiams būtu valdoma, naudingesnė ir saugesnė nuo mūsų žemės sudarkymo. Pavyzdžių apstu.
Kur dingo išdidumas, vidinės laisvės troškimas, tautos atsiklausimas, kaip deklaruoja demokratijos principai. Kodėl bažnyčia tik prisitaiko prie esamos situacijos, o nekviečia tautą pasisakyti, išreikšti savo nuomonę referendume ir deklaruoti pagrindines tautos vertybes. Sakotė apgaulė! Kas ir ką apgaudinėja, tai tik kartotinos korumpuotos valdžios senos frazės. Kažkas apgavo 300 tūkst. mūsų piliečių. Niekas nežino galutinio referendumo rezultato.
Kai palietė turtus bažnyčia prabilo žemiškais klausimais su labais silpnais ir tik žemiškais argumentais. Seniai trokštu iš bažnyčios tiesos skleidimo, kvietimo būti demokratais, vykdyti savo pareigas tėvynei, piliečiams, vertybių ir tiesos skleidimo, o ne būti nuošalyje, kaip dauguma. Turto dalinimas turi būti aiškiai deklaruojamas teisingumu, patriotiškumu, valstybingumu, meilę savo Tėvynei, o ne naudos principu, kaip sakė arkivyskupas. Palikit piliečiams žemiškus klausimus bei jų sprendimus, nes referendumas kviečia kiekvieną susimąstyti ir įvertinti mūsų tautos vertybes. Kiek kartu mus apgaudinės įvairios unijos?

Su pagarba
Doc. dr. Albinas Stankus

 
«PradžiaAnkstesnis12345678910SekantisPabaiga»

Puslapis 4 iš 25