Aktualijos
Protestas vyriausiajai rinkimų komisijai 2011-02-20, Vilnius Spausdinti
Trečiadienis, 23 Vasaris 2011 22:41

Lietuvos centro partija yra susirūpinusi savivaldos rinkimų kampanijos eiga, nes Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau VRK) veiklos pobūdis leidžia teigti, kad yra vykdoma protekcionistinė, tik valstybės biudžeto paramą gaunančioms partijoms palanki, agitacinė kampanija. Partijos, negaunančios valstybės biudžeto paramos politinei ir rinkiminei – agitacinei veiklai bei individualūs kampanijos dalyviai yra diskriminuojami, nes neturi galimybės nemokamai (lygiai su visais) rinkėjams pateikti savo nuostatas. Informacijos sklaida radijuje ir televizijoje, nors tai yra garantuojama įstatymu,  yra prieinama tik nedidelei rinkiminės kampanijos dalyvių daliai. Nebėra ir nemokamos, visiems vienodai prieinamos,  galimybės eksponuoti savo plakatus kiekvienoje rinkiminėje apylinkėje. Esamas galimybes vienodai visiems dalyvauti rinkiminėje kampanijoje vertname kaip pačias blogiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį ir dėl to reiškiame viešą protestą VRK.

 

Skaityti daugiau...
 
Krizė Lietuvoje – priežastys, padariniai ir pamokos Spausdinti
Sekmadienis, 20 Vasaris 2011 22:33

 Vasario 19 d. Knygų mugėje buvo pristatyta finansų analitiko Stasio Jakeliūno knyga „Lietuvos krizės ekonomika“

Skaityti daugiau...
 
Pranešimas konferencijoje „Lietuva kelyje į tarptautinį pripažinimą“ Spausdinti
Šeštadienis, 12 Vasaris 2011 21:41


LIETUVOS PRIPAŽINIMO SAVIVOKOS KLAUSIMU

Pranešimas konferencijoje „Lietuva kelyje į tarptautinį pripažinimą“

Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios salėje 2011 m. vasario 11 d.

 

 

Kas galėtų būti laikoma esmingiausiu valstybės tarptautinio pripažinimo kriterijumi?

Nebijosiu suklysti teigdamas, kad svarbiausia yra valstybės motyvuotumas – savo buvimo būtinumo motyvacija sau pačiai (valstybę kuriančiai tautai, visuomenei) ir valstybės galimumo, reikalingumo, bent jau neišvengiamumo motyvuotumas pasauliui. Be motyvacijos savo tautai valstybė negali būti sukurta, be motyvacijos pasauliui negali būti pripažinta.

Lietuvos valstybė nuo pat jos susikūrimo pradžios pasauliui buvo ne tik nereikalinga – ji buvo kenksminga: trukdė Vakarams judėti į Rytus, Rytams – į Vakarus, o Šiaurei – į Pietus. Pasaulio akimis Lietuvos valstybės neturėjo būti, negalėjo būti iš principo. Nekalbant apie kokį nors Baltikumą ar Aistiją, kaip ją žinojo senovės graikai, romėnai. Apie Lietuvą vietoj Aistijos kalbam tik todėl, kad kažkokie lituanai nepakluso geopolitinei logikai ir ištisam tūkstantmečiui primetė Europai bjaurią vis atgimstančios Lietuvos problemą. Niekas nėra pasikeitę ir dabar. Todėl kalbant apie Lietuvos tarptautinį pripažinimą, kitaip sakant – apie jos įteisinimą savyje ir įteisinimą pasaulyje, turime niekada nepamiršti, kad Lietuvos valstybė yra ir jos yra tiek, kiek Lietuvos valstybė reikalinga mums. Mums patiems. Kitiems ji ir šiandien nereikalinga. Ir tada, po atkūrimo, realūs tarptautinio pripažinimo judesiai prasidėjo po 1991 m. sausio 13-osios, o visiškas pripažinimas įvyko tik po pučo Maskvoje, griuvus Tarybų Sąjungai. Nebūtų atsilaikyta iki tol – nebūtų ir šiandien apie ką šnekėti.

Kokie buvo lietuvių tautos motyvai atkurti savo valstybę?

Skaityti daugiau...
 
O Lietuvą mes vis tiek atkursim! Spausdinti
Parašė Romualdas Ozolas   
Šeštadienis, 12 Vasaris 2011 21:28

 

Gal ir pradedam suvokti, kas mums darosi, šitaip iš Lietuvos bėgant lietuviams.

Nors nesu visiškai tikras, kad pradedam. Yra kas smarkiai trukdo. Jeigu reikėtų pasakyti, kas labiausiai, nedvejodamas atsakyčiau: iliuzijos. Lietuvoje šis reiškinys mieliau vadinamas viltimis: suteik vilties, duok vilties, kalbėk viltingai ir pan. Ir nors žinom žiauriai blaivų pasakymą apie viltį - kvailių motiną, linkstam vadinti jį cinišku, patys mielai puolam į vilčių - ydingų vilčių arba iliuzijų, dažnai nieko bendra neturinčių su tikrove, glėbį. Kai pradėjom kartu su Jogaila prie lietuvių kunigaikštystės jungti lenkų karalystę, taip kartu su Gintaru Beresnevičiumi ir Valdu Adamkumi prie Lietuvos tebejungiam Europos Sąjungą ir JAV.

Kitaip kuo galėtume pavadinti tą plūdesį svetybėn, jei ne "naujosios lietuvių imperijos", imperijos be sienų kūrimu, kaip mokė mūsų Mitologas, o laikinai regionavo mūsų Prezidentas! Jeigu ne - turėtume pripažinti visišką savo katastrofą ir apokaliptinį išsibėgiojimą. Mat visos imperijos, karalystės ir kunigaikštystės visais laikais - ir tada, ir dabar - rūpinosi savo erdvių, visų pirma - teritorijos, didinimu. Taip plėtėsi Lenkija, Rusija, Turkija, Anglija, tos pačios Jungtinės Valstijos, net Europos Sąjunga. Lietuva - tik trupėdama. Ir "prisitaikydama prie laiko pokyčių". Dabar vėl randasi, kas norėtų mus sumažinti iki "Kauno Lietuvos" ar vien Žemaitijos, bet, kaip tvirtina žinovai, NATO vardu ir su jos mandatu mus apgins Lenkijos pulkai. Tik neaišku, kur, kokiam laikui ir kokiu statusu mes juos dislokuosim.

Skaityti daugiau...
 
Į ATSINAUJINIMĄ PRIEŠ VALDANČIŲJŲ VALIĄ Spausdinti
Parašė Romualdas Ozolas   
Ketvirtadienis, 10 Vasaris 2011 21:10

Lietuvos centro partija vienintelė iš šiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų du sąrašus suformavo iš visuomeninių organizacijų atstovų ir savarankiškai save keliančių asmenų. Tai į Vilniaus ir Biržų savivaldybes Centro partijos vardu einančių kandidatų sąrašai. Rinkiminės kampanijos aptarimuose šis faktas nuosekliai nutylimas, nors yra principinės svarbos: kadangi už teisę dalyvauti rinkimuose nepriklausomas kandidatas turi sumokėti tokį pat užstatą kaip ir partija (2 056 Lt), ne vienam tai yra rimtas finansinis barjeras atstovauti nepasiturinčiųjų interesams; šitas asmens prilyginimas partijai daugiau šansų suteikia pasiturinčiųjų interesus ginti einantiems kandidatams ir jokių problemų nekelia asmeniškai save keliantiems milijonieriams. Lietuvos centro partija, ne kartą teikusi protingas rinkimų įstatymų pataisas, kurias Seimas nuolat atmesdavo, šiandien diskriminuojamiems kandidatams gali pasiūlyti tik savo sąrašus, nuosekliai laikydamasi įsitikinimo, kad naujų jėgų įsiliejimas į politiką yra gyvybiškai svarbus mūsų gyvenimui.

Lietuvos centro partijos pasiūlytas kelias leidžia spręsti ne tik finansines, bet ir politines šių savivaldos rinkimų problemas. Kad ir kokia neapibrėžta šiandien yra partijų ideologinė orientacija, be ideologinių apibrėžčių joks parlamentas, jokia savivaldybė dirbti negali: kad ir kaip būtų suliberalėję, dirbantiesiems vis tiek atstovaus socialdemokratinės pakraipos tarybų nariai, o Lietuvos nacionaliniame ūkyje išgyvenimo galimybių ieškantieji bus centristai. Dar prieš rinkimus apsisprendę eiti Lietuvos centro partijos sąrašuose, kandidatai į savivaldybes tapatinasi su Lietuvos žemę savo gyvenimo vieta laikančiaisiais, šitokiu būdu palengvindami save pamatyti ir rinkėjams, o paskui – burtis į bendraminčių frakciją taryboje. Yra ir tikimybė, kad išrinkti kaip nepriklausomi, to pirminio apsisprendimo dėka žmonės užims politiškai apibrėžtesnes pozicijas ir taps juos į politiką atvedusiųjų partijų nariais. Taip partijos galėtų atgimti „iš apačios“, nes, kol nepakeisti įstatymai, išmušti partijų viršūnėse susidariusius „politinius kamščius“ (užsisėdėjusias partines vadovybes) yra neįmanoma.

Šiemetiniai rinkimai į savivaldybes yra chaotiški, o vietom ir absurdiški. Viešojoje erdvėje jau atkreiptas dėmesys, kad pagal veikiančius įstatymus neįmanoma apskaičiuoti tikrų rinkimų rezultatų. Pagal nepataisytus įstatymus valstybės finansavimu negalės pasinaudoti net ir „parlamentinės partijos“, visais įmanomais būdais blokavusios ir humaniškos paramos „neparlamentinėms partijoms“ galimybes, ir nepriklausomų kandidatų įteisinimą, o dabar nė piršto nepajudinančios ir dėl jų galimybės pasinaudoti rinkimų reklamai skiriamais valstybės pinigais. Ir vis dėlto mes turime peržengti visus natūralius ir dirbtinus kliuvinius, eiti į rinkimus ir pradėti didįjį Lietuvos politinį atsinaujinimą netgi prieš dabar viešpataujančią politinę valią.

 
«PradžiaAnkstesnis212223242526SekantisPabaiga»

Puslapis 22 iš 26