Aktualijos
Pranešimas konferencijoje „Lietuva kelyje į tarptautinį pripažinimą“ Spausdinti
Šeštadienis, 12 Vasaris 2011 21:41


LIETUVOS PRIPAŽINIMO SAVIVOKOS KLAUSIMU

Pranešimas konferencijoje „Lietuva kelyje į tarptautinį pripažinimą“

Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios salėje 2011 m. vasario 11 d.

 

 

Kas galėtų būti laikoma esmingiausiu valstybės tarptautinio pripažinimo kriterijumi?

Nebijosiu suklysti teigdamas, kad svarbiausia yra valstybės motyvuotumas – savo buvimo būtinumo motyvacija sau pačiai (valstybę kuriančiai tautai, visuomenei) ir valstybės galimumo, reikalingumo, bent jau neišvengiamumo motyvuotumas pasauliui. Be motyvacijos savo tautai valstybė negali būti sukurta, be motyvacijos pasauliui negali būti pripažinta.

Lietuvos valstybė nuo pat jos susikūrimo pradžios pasauliui buvo ne tik nereikalinga – ji buvo kenksminga: trukdė Vakarams judėti į Rytus, Rytams – į Vakarus, o Šiaurei – į Pietus. Pasaulio akimis Lietuvos valstybės neturėjo būti, negalėjo būti iš principo. Nekalbant apie kokį nors Baltikumą ar Aistiją, kaip ją žinojo senovės graikai, romėnai. Apie Lietuvą vietoj Aistijos kalbam tik todėl, kad kažkokie lituanai nepakluso geopolitinei logikai ir ištisam tūkstantmečiui primetė Europai bjaurią vis atgimstančios Lietuvos problemą. Niekas nėra pasikeitę ir dabar. Todėl kalbant apie Lietuvos tarptautinį pripažinimą, kitaip sakant – apie jos įteisinimą savyje ir įteisinimą pasaulyje, turime niekada nepamiršti, kad Lietuvos valstybė yra ir jos yra tiek, kiek Lietuvos valstybė reikalinga mums. Mums patiems. Kitiems ji ir šiandien nereikalinga. Ir tada, po atkūrimo, realūs tarptautinio pripažinimo judesiai prasidėjo po 1991 m. sausio 13-osios, o visiškas pripažinimas įvyko tik po pučo Maskvoje, griuvus Tarybų Sąjungai. Nebūtų atsilaikyta iki tol – nebūtų ir šiandien apie ką šnekėti.

Kokie buvo lietuvių tautos motyvai atkurti savo valstybę?

Skaityti daugiau...
 
O Lietuvą mes vis tiek atkursim! Spausdinti
Parašė Romualdas Ozolas   
Šeštadienis, 12 Vasaris 2011 21:28

 

Gal ir pradedam suvokti, kas mums darosi, šitaip iš Lietuvos bėgant lietuviams.

Nors nesu visiškai tikras, kad pradedam. Yra kas smarkiai trukdo. Jeigu reikėtų pasakyti, kas labiausiai, nedvejodamas atsakyčiau: iliuzijos. Lietuvoje šis reiškinys mieliau vadinamas viltimis: suteik vilties, duok vilties, kalbėk viltingai ir pan. Ir nors žinom žiauriai blaivų pasakymą apie viltį - kvailių motiną, linkstam vadinti jį cinišku, patys mielai puolam į vilčių - ydingų vilčių arba iliuzijų, dažnai nieko bendra neturinčių su tikrove, glėbį. Kai pradėjom kartu su Jogaila prie lietuvių kunigaikštystės jungti lenkų karalystę, taip kartu su Gintaru Beresnevičiumi ir Valdu Adamkumi prie Lietuvos tebejungiam Europos Sąjungą ir JAV.

Kitaip kuo galėtume pavadinti tą plūdesį svetybėn, jei ne "naujosios lietuvių imperijos", imperijos be sienų kūrimu, kaip mokė mūsų Mitologas, o laikinai regionavo mūsų Prezidentas! Jeigu ne - turėtume pripažinti visišką savo katastrofą ir apokaliptinį išsibėgiojimą. Mat visos imperijos, karalystės ir kunigaikštystės visais laikais - ir tada, ir dabar - rūpinosi savo erdvių, visų pirma - teritorijos, didinimu. Taip plėtėsi Lenkija, Rusija, Turkija, Anglija, tos pačios Jungtinės Valstijos, net Europos Sąjunga. Lietuva - tik trupėdama. Ir "prisitaikydama prie laiko pokyčių". Dabar vėl randasi, kas norėtų mus sumažinti iki "Kauno Lietuvos" ar vien Žemaitijos, bet, kaip tvirtina žinovai, NATO vardu ir su jos mandatu mus apgins Lenkijos pulkai. Tik neaišku, kur, kokiam laikui ir kokiu statusu mes juos dislokuosim.

Skaityti daugiau...
 
Į ATSINAUJINIMĄ PRIEŠ VALDANČIŲJŲ VALIĄ Spausdinti
Parašė Romualdas Ozolas   
Ketvirtadienis, 10 Vasaris 2011 21:10

Lietuvos centro partija vienintelė iš šiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų du sąrašus suformavo iš visuomeninių organizacijų atstovų ir savarankiškai save keliančių asmenų. Tai į Vilniaus ir Biržų savivaldybes Centro partijos vardu einančių kandidatų sąrašai. Rinkiminės kampanijos aptarimuose šis faktas nuosekliai nutylimas, nors yra principinės svarbos: kadangi už teisę dalyvauti rinkimuose nepriklausomas kandidatas turi sumokėti tokį pat užstatą kaip ir partija (2 056 Lt), ne vienam tai yra rimtas finansinis barjeras atstovauti nepasiturinčiųjų interesams; šitas asmens prilyginimas partijai daugiau šansų suteikia pasiturinčiųjų interesus ginti einantiems kandidatams ir jokių problemų nekelia asmeniškai save keliantiems milijonieriams. Lietuvos centro partija, ne kartą teikusi protingas rinkimų įstatymų pataisas, kurias Seimas nuolat atmesdavo, šiandien diskriminuojamiems kandidatams gali pasiūlyti tik savo sąrašus, nuosekliai laikydamasi įsitikinimo, kad naujų jėgų įsiliejimas į politiką yra gyvybiškai svarbus mūsų gyvenimui.

Lietuvos centro partijos pasiūlytas kelias leidžia spręsti ne tik finansines, bet ir politines šių savivaldos rinkimų problemas. Kad ir kokia neapibrėžta šiandien yra partijų ideologinė orientacija, be ideologinių apibrėžčių joks parlamentas, jokia savivaldybė dirbti negali: kad ir kaip būtų suliberalėję, dirbantiesiems vis tiek atstovaus socialdemokratinės pakraipos tarybų nariai, o Lietuvos nacionaliniame ūkyje išgyvenimo galimybių ieškantieji bus centristai. Dar prieš rinkimus apsisprendę eiti Lietuvos centro partijos sąrašuose, kandidatai į savivaldybes tapatinasi su Lietuvos žemę savo gyvenimo vieta laikančiaisiais, šitokiu būdu palengvindami save pamatyti ir rinkėjams, o paskui – burtis į bendraminčių frakciją taryboje. Yra ir tikimybė, kad išrinkti kaip nepriklausomi, to pirminio apsisprendimo dėka žmonės užims politiškai apibrėžtesnes pozicijas ir taps juos į politiką atvedusiųjų partijų nariais. Taip partijos galėtų atgimti „iš apačios“, nes, kol nepakeisti įstatymai, išmušti partijų viršūnėse susidariusius „politinius kamščius“ (užsisėdėjusias partines vadovybes) yra neįmanoma.

Šiemetiniai rinkimai į savivaldybes yra chaotiški, o vietom ir absurdiški. Viešojoje erdvėje jau atkreiptas dėmesys, kad pagal veikiančius įstatymus neįmanoma apskaičiuoti tikrų rinkimų rezultatų. Pagal nepataisytus įstatymus valstybės finansavimu negalės pasinaudoti net ir „parlamentinės partijos“, visais įmanomais būdais blokavusios ir humaniškos paramos „neparlamentinėms partijoms“ galimybes, ir nepriklausomų kandidatų įteisinimą, o dabar nė piršto nepajudinančios ir dėl jų galimybės pasinaudoti rinkimų reklamai skiriamais valstybės pinigais. Ir vis dėlto mes turime peržengti visus natūralius ir dirbtinus kliuvinius, eiti į rinkimus ir pradėti didįjį Lietuvos politinį atsinaujinimą netgi prieš dabar viešpataujančią politinę valią.

 
Beveik rimtai: Titanų kova su kvailiais Spausdinti
Parašė Linas V. Medelis   
Trečiadienis, 26 Sausis 2011 19:12

Tartum gličiame šaltame rūke ryškėja siluetai madingais drabužiais. Veidai šviesūs putlūs entuziastingi… ir susimąstę lyg apie tėvynės ateitį, tautą, lyg apie pilietiškumą, patriotizmą… Bet tavo viduje, giliai,  tartum, kaip vaikystėje, krapštant snarglį iš nosies, lieka kažkas nemalonaus, kaži kokia velniava. Tada atsipeikėjęs supranti – Lietuvoje tu esi tik trumpalaikių, nuolat atsinaujinančių gaujų  susirėmimų ir tylių karų stebėtojas. Arba auka, toje pakelėje ta pačia proga aptalžyta. Neatsitiktinai.

Gal kam reikia Spalio?

Sąjūdis atnešė laisvę ne tokią, kokios tikėjomės. Iš tikrųjų buvo pereita prie kitos išnaudojimo ir pavergimo sistemos, kurios esmė – naujieji pavergėjai mums iš pažiūros atrodo psichologiškai ir idėjiškai gana artimi, todėl tapo lyg nematomi. Paskutinius syvus iš žmonių čiulpia nebe sovietų  socialistinė valstybė ir ją valdanti partokratija, nomenklatūra, biurokratija, bet tariamai laisva rinka ir ją įkūnijanti socialiai niekam neatsakinga verslo klasė, kurios pastangomis praradome daugiau žmonių negu sovietmečiu.  

Skaityti daugiau...
 
Dėl A.Paleckio pareiškimų apie sausio 13 d. įvykius Spausdinti
Ketvirtadienis, 13 Sausis 2011 16:12

Dėl A.Paleckio pareiškimų apie sausio 13 d. įvykius

A. Paleckis 2010 m. lapkričio 2 d. Žinių radijo laidoje „Raktas“ apie 1991 m. Sausio 13-osios įvykius pareiškė: „O kas buvo sausio 13 d. prie bokšto? Ir, kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“. 2010 m. lapkričio 27 d. įvykusioje konferencijoje „Lietuva be nacizmo“ A. Paleckis, komentuodamas 1940 metų įvykius, kai Lietuva buvo okupuota ir prijungta prie SSRS, nurodė, kad tai buvęs: „įstojimas į Tarybų Sąjungą ypatingai apsunkintomis aplinkybėmis, kai faktiškai nebuvo kitų alternatyvų - arba su nacistine Vokietija, arba su stalinistine Tarybų Sąjunga“.

Pareiškiame, kad A. Paleckio teiginiai yra neabejotinų, visuotinai pripažintų istorinių faktų neigimas ir menkinimas, nepagrįstas jokiais objektyviais istoriniais šaltiniais. Tokie teiginiai yra specifinė neapykantos kalba, kuria siekiama paneigti istorinių įvykių realybę, sisteminę bolševikinę okupaciją ir lietuvių tautos naikinimą. Savo ekstremistinėmis idėjomis A. Paleckis bando neigti istorinio nusikaltimo Lietuvos okupacijos faktą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1702 str. aiškiai įtvirtina baudžiamąją atsakomybę už:

a) Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintų genocido ar kitų nusikaltimų žmoniškumui arba karo nusikaltimų pritarimą, neigimą, šiurkštų menkinimą;

b) pritarimą, neigimą, šiurkštų menkinimą i) SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytos agresijos prieš Lietuvos Respubliką, ii) SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytų Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ar kitų nusikaltimų žmoniškumui arba karo nusikaltimų, iii) 1990–1991 metais įvykdytų kitų agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkių ar sunkių nusikaltimų Lietuvos Respublikai arba labai sunkių nusikaltimų Lietuvos Respublikos gyventojams.

A. Paleckio teiginiai be abejonės patenka į šios normos ribas, nes neigia SSRS įvykdytų nusikaltimus Lietuvos Respublikos teritorijoje (sovietinę okupaciją 1940 metais) ir 1991 m. sausio 13 d. vykdytos agresijos prieš Lietuvą faktus.

Be to, minimų idėjų reiškimas įžeidžia atminimą asmenų, kurie buvo tokių nusikaltimų aukos, tokių asmenų artimuosius. Jis gresia žmonių visuomenės orumui.

A. Paleckis privalo atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

 
«PradžiaAnkstesnis2122232425SekantisPabaiga»

Puslapis 22 iš 25