Ministerijų ir jų padalinių paskirtys Spausdinti
Parašė Romualdas Ozolas   

Ši schema yra principinė schema.

Ministerijų struktūrą nulemia centrizmo ideologija. Svarbiausias postulatas yra toks: visų politikos sprendimų ir veiksmų atskaitos taškas yra konkretus žmogus (asmuo). Jis yra ir ministerijų struktūros atskaitos taškas.
Pati ministerijų struktūros visuma apibrėžta pagal žmogaus raišką, kuri yra trejopa: asmeninė (personalinė), visuomeninė (nacionalinė) ir visuotinė arba pasaulinė (globalinė).

  1. Trys pirmosios ministerijos (plėtros, sveikatos ir švietimo) užsiima žmogaus asmeninių reikalų sprendimo pagalba
  2. Trys antrosios (komunikacijų, ūkio ir finansų) – visuomeninių asmens ryšių kūrimo pagalba
  3. Trys trečiosios (teisingumo, saugumo ir užsienio reikalų) – žmogaus ir visuomenės (tautos) pasaulio reikalų sprendimo pagalba.

Ministerijų trejetukai taip pat paremti žmogaus raiškos logika.

Pirmojo trejetuko (,,asmeninių reikalų”) ministerijos remiasi tokia logika: kad būtų ką spręsti, žmogus visų pirma turi būti (o žmonių ne etnoso iš ne savo fizinės aplinkos nebūna), žmogus turi būti sveikas, žmogus turi būti žmogus, t.y. išsilavinęs, intelektualus, kultūringas.

Antrojo trejetuko (,,visuomeninių reikalų”) ministerijos paremtos tokia logika: kad galėtų būti, žmogus privalo turėti ryšį su kitais ir būti informuotas (komunikuoti idealiai bei materialiai ir žinoti), kad žmogus galėtų patenkinti savo poreikius, kurių nepajėgia patenkinti pats, jis turi per ryšius su kitais dalyvauti gamybinėje veikloje, t.y.turėti visuomenės ūkį, o kad visa tai galėtų būti realiai, jis turi turėti materialų to ryšio atitikmenį – pinigus bei su jais susijusį bendrą veikimą arba finansų sistemą.

Trečiasis trejetukas (,,pasaulio reikalų” koordinavimas) remiamas tokia logika: kad visi tie asmens ir visuomenės ryšiai galėtų teisingai funkcionuoti, turi būti sukurta patikima teisingumo sistema, kuri garantuoja vidinę tvarką ir galimybę su konkrečia visuomene (valstybe) bendrauti kitiems, kad visa tai būtų užtikrinta ir vidujai, ir išoriškai, turi veikti nacionalinį saugumą ir fiziškai, ir intelektualiai (diplomatija arba užsienio reikalai) garantuojanti veikla.
Taigi, ministerijų struktūra nėra dirbtinai sukonstruota, ji tik konstatuoja ir išreiškia pasaulyje egzistuojančią natūralią žmogaus reiškimosi tvarką ir pagal ją organizuoja ir atskiro asmens, ir visuomenės, ir pasaulio pastangas tai tvarkai panaudoti palankiausiu ir kiekvienam žmogui, ir visuomenei, ir pačiam pasauliui būdu.

Ši ministerijų struktūros ir veikimo tvarka galėtų (ir turėtų) būti taip pat ir valstybės vykdomosios valdžios (ministerijų ir departamentų bei vyriausybės įgaliojimus turinčių tarnybų) struktūrinės ir funkcinės apibrėžčių schema. Tokiu būdu galėtų būti garantuotas Vyriausybės veiklos tikslingumas bei pagaliau įvykdyta gili ir esminė valstybės valdymo reforma. Vyriausybės veikimą apribojus tik pačiomis būtiniausiomis administracinės savireguliacijos normomis, būtų pagaliau įveiktas iki šiol klestintis subjektyvizmas ir voliuntarizmas pačiame valstybės administraciniame sutvarkyme, nustatyta būtiniausioji vyriausybinės veiklos apimtis, o tuo pagrindu optimizuota ir kitų valstybės valdymo grandžių (Seimo, apskričių, savivaldybių) veikla.

Devynios valstybės ministerijos yra tiesiog žmogaus prigimties mums nusistatyti užduota tvarka, todėl jų gausinimas tegali būti laikomas tik nukrypimais ir gerovės kai kam kūrimu, gausinant valstybės biurokratiją.

Toliau – kiekvienos ministerijos paskirčių aprašymas nurodant ir jų padalinių funkcijas.

I.     PLĖTROS MINISTERIJA. Jos paskirtis – reguliuoti nacijos veiksmus kuriant sąlygas populiacijos tęstinumui, garantuoti visuomenės gyvybingumą bei konkurencingumą.
1.    Suvokti, kaip plėtosis pasaulis įžvelgiamoj ateityj, suprasti, kokie veiksmai pasaulio procesų kontekste reikalingi nacijai išlaikyti ir sustiprinti turi geostrategijos padalinys. Jo rekomendacijos vyriausybės veiklai turėtų būti paremtos nevyriausybinio Lietuvių instituto tyrimais.
2.    Suprasti, kaip turi gyventi ir elgtis žmonės, ką turi daryti valdžia, kad lietuvių populiacija turėtų fizinį tęstinumą ir kultūrinį tapatumą, gyvendama tiek savo žemėje, tiek emigracijoje, turi rūpintis etninės plėtros padalinys. Svarbiausias šio darbo pagalbininkas – Pasaulio lietuvių bendruomenė su savo padaliniais ir institucijomis.
3.    Tautinių mažumų reikalų padalinys etninio tęstinumo ir tapatumo problemų sprendimu turi užsiimti kartu su Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų vadovybėmis.
4.    Regioninės specifikos problemomis kaip klausimų kompleksais turėtų užsiimti regioninių klausimų padalinys. Jis galėtų remtis nevyriausybine Nacionaline regioninių problemų taryba.
5.    Kultūra kaip dvasine tautos gyvenimo aplinka turi užsiimti kultūros reikalų padalinys. Kultūros procesų savivalda turi būti atiduota Nacionalinei kultūros tarybai.
6.    Aplinkos padalinys rūpinasi nacijos plėtrai būtinos erdvės racionaliausiu panaudojimu ir sutvarkymu, daug dėmesio skiriant žmogaus veiklos kompleksiniam gamtosauginiam reglamentavimui ir saugotinų teritorijų apsaugai.
II.     SVEIKATOS MINISTERIJA. Jos paskirtis reguliuoti nacijos veiksmus saugant žmonių gyvenimo fizines ir psichines galimybes.
1.    Fizinės kultūros padalinys yra sportinio gyvenimo būdo organizatorius. Sporto reikalų tvarkymu užsiima Nacionalinė sporto taryba, kuri yra nevyriausybinė organizacija.
2.    Turizmo padalinys keliones po Lietuvą ir užsienius traktuoja kaip psichologinių negalių prevenciją ir sveiko gyvenimo būdo įtvirtinimą.
3.    Medicinos padaliniai koordinuoja susirgimų įveikos sistemos darbus.
4.    Socialinės saugos padaliniai užsiima neįgaliųjų, invalidų ir senų bei nusenusių žmonių pragyvenimo minimumo, globos ir priežiūros negalios atvejais organizavimu.
III.    ŠVIETIMO MINISTERIJA. Jos paskirtis – nacijos intelektualinio potencialo reprodukavimas ir gausinimas.
1.    Mokslo padalinys užsiima visuomenės plėtros poreikiams būtinų mokslo šakų ugdymo projektavimu. Realiai mokslo šakų ugdymo klausimus sprendžia Nacionalinė mokslo taryba.
2.    Bendrojo lavinimo padalinys koordinuoja nacijos pastangas suteikti būtiną privalomą išsilavinimą kiekvienam žmogui.
3.    Profesinio lavinimo padalinys gamybinių kvalifikacijų įsigijimo pastangas.
4.    Aukštasis išsilavinimas projektuojamas pagal du parametrus – asmenų poreikį tokį išsilavinimą įsigyti ir visuomenės poreikį tą potencialą panaudoti.
5.    Persikvalifikavimo sistema yra bandymų įveikti aukštąjį ir specialųjį išsilavinimą turinčių žmonių bedarbystę arba netikslingą intelektualinio potencialo panaudojimą valstybinė pastanga.
IV.     KOMUNIKACIJOS MINISTERIJA. Institucijos paskirtis yra garantuoti nacionalinę idealiojo (informacijos) ir materialiojo (resursai) potencialo apyvartą, turinčią tapti grynu kapitalu (pinigais).
1.    Žiniasklaidos padalinys numato valstybinio VIP sektoriaus projektavimą. Jo veikimo priežiūrą atlieka Nacionalinė VIP taryba.
2.    Informatikos padalinys užsiima informacijos sistemos technologijų plėtotės strategija ir taktika.
3.    Telekomunikacijų padalinys koordinuoja moderniųjų ryšių sistemų perėmimą ir pritaikymą informacijos apyvartos spartinimui.
4.     Ryšių sistemų padalinys užsiima kitų ryšių sistemų reguliavimo klausimais (telefonas, telegrafas ir kt.)
5.    Transportas (autotransportas, geležinkelių, oro, jūrų transportas) reguliuojamas kaip nacionalinis komunikacijų tinklas, garantuojantis materialinių resursų apyvartą ir žmonių fizinį komunikavimą (susisiekimą). Pagal reikalą kuriamos šakų kontrolės nevyriausybinės nacionalinės tarybos.
V.     ŪKIO MINISTERIJA. Jo paskirtis reguliuoti nacijos pastangas pasigaminti būtiniausius pragyvenimo produktus arba prekes mainams, garantuoti minimalų visuomenės reikmėms būtiną valstybės biudžetą.
1.    Energetika besirūpinančio padalinio paskirtis yra garantuoti nepriklausomo nuo kitų nacionalinių ūkių energijos šaltinio(ų) pilnavertį funkcionavimą tokia apimtimi, kad Lietuva bet kokiu atveju būtų gamybiškai pajėgi šalis.
2.    Pramonės reikalus kuruojanti institucija rūpinasi visa tiek stambiojo, tiek smulkiojo (imtinai iki amatų) gamybinio verslo sfera. Stambųjį verslą ir vidutinį bei smulkųjį kuruoja specialūs padaliniai, kurių paskirtis - ministerijos rėmuose spręsti konkurencingumo palaikymo klausimus.
3.    Žemės ūkio padalinys užsiima žemės ūkio produktų prekinės produkcijos gamybos klausimais, t.y. ūkininkų problemų sprendimo koordinavimui.
4.    Prekybos padalinys sprendžia vidaus ir užsienio rinkoms tinkamų nacionalinės produkcijos kategorijų formavimu bei jų realizavimu užsienio rinkose.
VI.    FINANSŲ MINISTERIJA. Jo paskirtis – nacionalinės valiutos galios prielaidų kūrimo ir palaikymo taktika ir strategija, fiskalinės ir monetarinės politikos formavimas, finansų sistemos veikimo koordinavimas, mokesčių politika ir jos vykdymas bei bankų veiklos priežiūra.
VII.    TEISINGUMO MINISTERIJA. Jo paskirtis – sukurti efektyvią visuomeninio teisingumo ir asmeninio gyvenimo teisėtumo įgyvendinimo sistemą bei jos funkcionavimą.
1.    Teismų sistemą, teisenos tvarką, kodeksų korpusą sutvarkius teisėtumo stiprinimas priklausys nuo teisėjų asmeninės kokybės (profesinės ir moralinės) ugdymo.
2.    Teisingumo reikalų represinis aparatas – tai policija su visa tam reikalui pertvarkyta struktūra ir funkcijomis. Tai esminės reformos sfera.
3.    Prevencinė veikla – valstybinių ir visuomeninių veiksmų sistema, kurią dar reikia sukurti.
VIII.    SAUGUMO MINISTERIJA. Ministerijos paskirtis – fizinės mūsų valstybės institutų veiksenos ir visuomenės narių saugumo užtikrinimas.
1.    Savigynos institucija turi suvesti į sistemą nacionalinio saugumo tiek taikos, tiek konflikto sąlygomis garantavimą visuomenės jėgomis, kiek šitai fiziškai ir dvasiškai yra pajėgi daryti pati visuomenė.
2.    Kariuomenės instituciją kuruojantis padalinys privalo garantuoti valstybės gynybos pajėgų parengtumą diferencijuotai apmokant gynybos visuomenę, deramu lygiu laikant kariuomenę (tiek dalyvavimo kolektyvinėse gynybos struktūrose ir jos rengiamose akcijose, tiek – ypatingai – pasipriešinimo agresijai atveju) ir kitas su nacionaliniu saugumu susijusias aktyviai gynybai dirbančias struktūras.
3.    Saugumą kuruojantis padalinys rūpinasi – viena vertus – visuomenės saugumo vidaus problemų sprendimu, kita – žmogaus ir piliečio teisių gynimu.
4.    Žvalgybos reikalų kuravimas yra specialaus reglamento klausimas.
IX.    UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA. Ministerijos paskirtis yra koordinuoti Lietuvos pastangas įsitvirtinti pasaulyje ir garantuoti nacionalinių interesų įgyvendinimą.
1.    Europos integracijos padalinys reguliuoja visus Lietuvos jungimosi į Europos Sąjungą aspektus.
2.    Užsienio rinkų padalinio paskirtis – intensyvi (iki agresyvumo) Lietuvos gamybos (ypač žemės ūkio) produktų pardavimo rinkų paieška.
3.    Diplomatijos tarnybos veiksmų koordinavimas – specialus reglamento klausimas.
4.    Geopolitikos padalinys konstruoja Lietuvos einamąją realybę atitinkančią geostrateginių nuostatų realizavimo taktiką.

Šis ministerijų ir jų padalinių paskirčių aprašymas yra pagrindas tolesniam darbui. Diskusijos turi išryškinti ministerijų padalinių išplėtojimo arba sumažinimo būtinumą, pervardinimą arba funkcijų patikslinimą. Tačiau ministerijų skaičiaus ir krypties apibrėžtys iš principo išlaikytinos.