Partinio gyvenimo pertvarkos Spausdinti
Parašė Romualdas Ozolas   

Antrosios Respublikos politinis gyvenimas parodė, jog veikusi visuomenės politinės organizacijos sistema išsigimė ir žlugo. Pagrindinė priežastis — iš esmės visiškas valstybės atsiribojimas nuo partijų kaip visuomenės politinio organizavimosi būdo palaikymo, paliekant jas savo pačių nuožiūrai. Tai vedė į tokias partijų egzistavimo lėšų paieškas, kurios dažnai baigdavosi korupciniais santykiais.

Nacionalinė centro partija laiko esant būtina valstybės dotacijas skirti visoms oficialiai veikti pradedančioms (registruotoms) partijoms, reikalaujant iš jų tam tikros veiklos produktyvumo ir griežtai reglamentuotos lėšų panaudojimo ataskaitos.

Reikia spręsti ir partijų vadovų dalyvavimo nacionalinėje valdžioje klausimą. Partijos vadovas turėtų būti politinis lyderis, todėl nei į Seimą, nei į Vyriausybę eiti jis negalėtų. Partijos pirmininkui turėtų būti įstatymo suteikta teisė dalyvauti tik valstybės vadovo (kuris ir yra šalies politinis lyderis) rinkimuose.

Prie Respublikos Prezidento turėtų veikti partijos pirmininkų Politinė taryba. Partijos pirmininkas turi turėti įstatymo numatytą ir reglamentuotą teisę atšaukti pagal tos partijos sąrašą į Parlamentą išrinktus, tačiau blogai, partijos nuomone, dirbančius parlamentarus (vienmandatėse išrinktieji galėtų būti atšaukiami apygardos referendumu). Taip būtų išspręsta operatyvios politinės atsakomybės problema.

Šitoks partinio gyvenimo atsakomybės padidinimas galėtų padėti atkurti partinės politinės sistemos prestižą, kuris reikštų pasitikėjimo valstybės politika ir politikais atkūrimą. Be pasitikėjimo joks politinis gyvenimas neįmanomas. Be valstybės lygiu organizuoto politinio gyvenimo neįmanomas nacijos gyvenimas ir gyvavimas.