Lietuviškieji centristinės ideologijos akcentai eurosąjunginės integracijos sąlygomis Spausdinti
Parašė Romualdas Ozolas   

Centristinė visuomenės galių plėtotė remiasi reproduktyvia visuomene (tauta, nacija), nacionaline valstybe, nacionaliniu ūkiu ir tautine kultūra. Jau šiandien čia yra subrendusios šios pirmiausia spręstinos problemos.

1.    Beveik dešimtmetis, kai Lietuvos gyventojų skaičius tolydžio mažėja dėl natūralaus prieaugio deficito, o pastaruoju metu — ir dėl sparčios ekonominės emigracijos. Centro partija yra įsitikinusi, kad sustabdyti nacijos fizinį nykimą yra pati rimčiausia šiuolaikinės nacionalinės politikos problema. Ją galima spręsti trimis kryptimis: imtis radikalių priemonių teigiamam požiūriui į gimdymą formuoti ir kurti visapusišką lengvatų sistemą jaunoms daugiavaikėms šeimoms; sukurti gyvenimo su Lietuva ir Lietuvai galimybes ir tvarką visiems to pageidaujantiems emigrantams iš Lietuvos; kurti darbo vietas Lietuvoje.
2.    Visos visuomenės ir (kas itin pavojinga) jaunimo fizinė būklė, sveikata blogėja. Sveiko gyvenimo būdo propagavimas ir mokymas paliktas žmonių asmeninei nuožiūrai. Siautėja girtuokliavimas. Nacionaline nelaime tampa narkomanija. Valstybinės medicinos pagalbos kokybė prastėja. Gydymą ima diktuoti nebe gydytojai, o vaistų pramonė ir prekyba. Visa tai yra tokio masto sveikatos saugos problemos, kurių sprendimas reikalauja ir tarptautinių pastangų.
3.    Darbinę veiklą baigę žmonės dar negauna normalų pragyvenimą garantuojančių pensijų. Pensijas būtina sparčiai didinti iki Europos Sąjungos pragyvenimo standartus atitinkančio ir žmogiško gyvenimo sąlygas garantuojančio lygio.
4.    Švietimas yra pasukęs sistemos komercializavimo ir proceso fragmentavimo keliu. Iš perkrautų programų gaudamas nors ir didžiulius žinių fragmentus, jaunimas nesugeba jų susieti ir suprasti. Susilpnėjęs įgyjamų žinių istorizmas. Patriotinis auklėjimas visiškai pakeistas kosmopolitinio pilietiškumo diegimu. Dorovės ir moralės problematika nepatenkinama. Švietimas turi būti taikomas tautos likimo ir ateities garantu.
5.    Būtina optimizuoti švietimo kaštus, ypač aukštojo mokslo įgijimo tvarką ir apimtis. Tačiau ne kaštai turi lemti švietimo kokybę, o kokybė kaštus.
6.    Lietuvių kalba pavojuje. Per žiniasklaidą į lietuvių kalbos erdvę brutaliai veržiasi anglų kalba. Tai — akivaizdus Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimas, kuris neleistinai toleruojamas. Valstybinės informacijos sistemas būtina lietuvinti nedelsiant.
7.    Lietuvos automagistrales rekonstruoti pagal šiuolaikinius greitkelių standartus. Būtina greičiau tvarkyti vietinių kelių tinklą.
8.    Lietuvos geležinkelį padaryti visaverte Vakarų—Rytų geležinkelių jungiamąja grandimi.
9.    Daryti visa, kas reikalinga, kad Lietuva atsikurtų ir įsitvirtintų pasaulyje kaip jūrų valstybė.
10.    Valstybės žinioje išlaikyti Lietuvos avialinijas.
11.    Modernizuoti Ignalinos atominę elektrinę. Optimizuoti mažųjų hidroelektrinių tinklą.
12.    Žemės ūkiui netinkamas žemes apsodinti miškais.
13.    Kaimas visada buvo Lietuvos atrama. Jis išgyvena eilinį sukrėtimą. Visapusiškai dalyvauti lietuviško kaimo šiuolaikinimo darbuose, svarbiausiu rūpesčiu laikant kiekvieno kaime gyventi ir iš žemės pragyventi norinčio žmogaus rėmimą.
14.    Valstybės lėšomis ieškoti žemės ūkio produktų realizavimo rinkų trečiosiose šalyse.
15.    Palaikyti nacionalinio kapitalo gamybinių pajėgumų kompleksą, galintį tapti savarankiško nacionalinio ūkio pamatu tuo atveju, jeigu Lietuva nutartų pasitraukti iš Europos Sąjungos.
16.    Skatinti ir remti nacionalinio kapitalo įmonių ekspansiją į pasaulio rinkas.
17.    Konstituciškai garantuoti Lietuvos suverenitetą.
18.    Įstatymiškai garantuoti Lietuvos teritorinio vientisumo apsauga, kai Lietuvoje veikta Europos Sąjungos reikalavimas leisti įsigyti žemę visiems Europos Sąjungos piliečiams.
19.    Peržiūrėti Lietuvos teisėtvarką ir teisėsaugą galimybių efektyviau ginti nacionalinius interesus požiūriu. Rasti racionalų nacionalinės teisės santykį su Europos žmogaus teisių teismu.
20.    Nacionalinio saugumo garantijas stiprinti kuriant ir ugdant savigynos institucijas ir dvasią.
21.    Lietuvos diplomatines tarnybas mobilizuoti lietuvių kultūros propagandai ir visų lietuvių ryšiui su Lietuva garantuoti.