Centrizmas Lietuvoje Spausdinti
Parašė Romualdas Ozolas   

Tik XX amžiaus pradžioje atkūrusi valstybę ir pradėjusi modernųjį politinį gyvenimą, Lietuva net ir tomis sąlygomis neturėjo galimybių juo pasinaudoti, nuosekliai formuodama ir struktūriškai išreikšdama savo visuomenės interesus visaverte politine sistema.
Pirmosios Respublikos demokratinės plėtros laikotarpiu daugelis Lietuvos partijų tebejautė per carinę okupaciją susiformavusią doktrinų įtaką, o nacionalinius interesus ginti užsibrėžusiai tautininkų partijai į valdžią atėjus valstybės perversmo būdu ir praktiškai eliminavus kitų partijų poveikį valstybės gyvenimui, apie normalią partinę sistemą kalbėti nebeliko galimybės.
Antrosios Respublikos metas partijų kūrimuisi buvo palankus. Viena vertus, komunistų partijos vienvaldystė bolševikų okupacijos metais buvo diskredituota, kita vertus, vienpartinė diktatūra buvo suformavusi politinio pasipriešinimo psichologiją, labai palankią partinio pliuralizmo sprogimui.
Centristinė partija, kurios iki tol nebuvo Lietuvos politiniame gyvenime, atsirado kaip nacionalinės santarvės tarp patriotinio ir komunistinio sparno viešajame gyvenime paieškos ir teigimo partija.
Lietuvos centro partijos, kuri įvairiais laikotarpiais turėjo skirtingus pavadinimus (Lietuvos centro judėjimas, Lietuvos centro sąjunga, Nacionalinė centro partija), atsiradimas ir pirmieji žingsniai išsamiai aprašyti istorinėje šios knygos dalyje. Tenka pridurti tik tai, kad nuo pat atsiradimo centristinė Lietuvos partija buvo nacionalinių interesų partija, valstybininkų ir valstybės gyvenimo organizatorių partija, nesvarbu, kokias ideologines nuostatas kada akcentavo ar kokias politines aktualijas laikė svarbiausiais veikios barais.
Tai leido gana greitai, aiškiai ir tvirtai apibrėžti partijos pozicijas Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir patekus į naujas savo suvereniteto įgyvendinimo sąlygas.