Europos veidas Spausdinti
Parašė Romualdas Ozolas   
Pirmadienis, 19 Gegužė 2014 10:49

Europos veidas yra moters veidas - gimdytojos veidas. Gal jis toks, koks Pompėjos freskoje ant jaučiu pasivertusio iš meilės bepročiaujančio Dzeuso, gal kitoks - pagal kiekvieno žvelgiančiojo akių šviesą, tačiau neabejotinai - dieviškajai kūrimo misijai pasirengusiosios veidas.

Du tūkstantmečius Europos veidas - Mergelė Marija su savo nežemiškai pradėtuoju sūnum, kuris nepailsdamas moko europiečius pasaulį kuriančios meilės. Europos naujųjų laikų veidas iškyla su Eženo Delakrua į barikadas liaudį vedančia Laisve, tikrai nežemiškai žemiška patriote, du šimtmečius neužleidusia Europos civilinio gyvenimo vienvaldiškumo ir produktyvumo ikonos vietos. Nemaža laiko daug kam jau dingojosi, kad prancūzų Laisvės veidas pernelyg suvyto ir šiandieninė Europa gali laikyti ją nebent Senele.

Ir štai 2014 metų „Eurovizija“ tarė: taip, Europa turi naują veidą, jos naujausių laikų simbolio vertą veidą. Tai - ... kas? Iš tiesų, kas gi tas veidas? Jis neturi vardo, nes jo vardas - popsinis dvilytis slapyvardis. Tas veidas neapibūdinamas, nes jis - barzdotas ir ilgaplaukis, moteriai priskirtinas tik pagal suknelę ir aukštakulnius. TAI, kas dainuoja, yra su aiškiomis aliuzijomis į visų epochų Europos veidų junginį su vienu esminiu skirtumu nuo jų visų - tai negalėjimo, nenorėjimo ir atsisakymo būti gimdančiuoju, kuriančiuoju pradu manifestavimas.

Ir Europa džiaugsmingai sušuko: taip, tai mūsų veidas! Beveik visi klausytojai buvo vieningi: tai, kas dainuoja, yra TAI, tai, ko mums reikia! Tai, kas esame mes patys. Tegul dar viltyse ar sapnuose. Betgi TAI yra tai, ko mums reikia. Kitos kalbos turi žodį niekatrajai giminei žymėti.

Lietuvių kalba šiam reiškiniui žodžio neturi. Teks pasukti galvą. Tuo labiau kad tokių niekatrybių randasi visur: tai ir nepriklausomybės be suvereniteto, ir keliagubos pilietybės, ir kareiviai be skiriamųjų ženklų svetimose teritorijose, nekalbant apie šeimas be šeimos arba šunis vietoj vaikų. Niekatrėjimas yra visuotinė slinktis. Kas 2014 metais Kopenhagoje buvo atpažinta su tokiu džiaugsmu, - nori kas nors to ar nenori, - yra Europos istorijos tiesos momentas: nuo šiol Europa turi naują savo naująją epochą ikonizuojantį veidą.