Atviras laiškas arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui Spausdinti
Parašė Doc. dr. Albinas Stankus   
Penktadienis, 04 Balandis 2014 16:25

Gerb. arkivyskupai S. Tamkevičiau.

Įteisinamas privalomas leidimas parduoti mūsų tūkstantmetinę vertybę yra nusikaltimas, be to jis įvyko be tiesioginio referendumo. Parduosime tautos žemę svetimšaliams už „ženklus“, kuriuos nuneš krizių audros, o žemė kaip vertybė visada išliks, tik bus ne mūsų. Užmirštama, kad žemė yra unikali ir amžina tautos vertybė, už kurią daug kraujo praliejo mūsų protėviai, partizanai ir tremtiniai (ir aš). Žemės supirkimas tai nauja pasaulyje užkariavimo bekraujė forma. Argi ne dėl žemės kariavo Izraelis ir kariauja kitos tautos? Argi galima kalbėti iš bažnyčios tribūnos apie materialiąją naudą, ir neužsiminti apie principines vertybių pasekmes, argi ne žemė verčia mus saugoti, tobulinti tėvynę, kelia mūsų patriotizmą, rūpesčius saugoti ir grąžinti savo kraštą. Jokios papildomos taisyklės nepakeis esmės, nes korupcija mūsų valstybėje ir pačioje ES yra per didelė. Labai nusiminiau, klausydamas arkivyskupą S.Tamkevičių. Matosi, kad mūsų oligarchai turi reikiamus jiems instrumentus, kad paveikti bažnyčios „stulpus“. O gal, pati bažnyčia norės supirkti žemes įvairioms užsienio bažnyčios organizacijoms? Tauta nori apginti savo kraštą nuo subyrėjimo į daugiatautes salelytes, o jie sako, kad ji yra apgaudinėjama. Pardavimo politika tik supriešins tautą viduje ir su kitataučiais. Jokia integravimo politika nepasiteisino. Žemė yra kaip inkaras, kuris dar stabdo asmens emigraciją. JAV kongresas net uždraudė apsigyventi kinams šalyje. Argi neteisingai sprendė valstybės saugumo klausimą, o mes patys atiduosime saugumą kitiems už menkaverčius eurus. Reikia žvelgti nors truputi į priekį.
Sakote nesaugu bus. Kokios kylo abejonės dėl NATO? Argi ji susilpnės, nusisuks nuo mūsų? Atvirkščiai, pardavus žemes bus ne saugu. Mūsų žemė buvo ir yra saugumo garantas. Reikia pripažinti, kad kuriasi nauja imperija. "Ateitis visiškai aiškiai parodys, kad toks nereikalingas ir sveikam protui prieštaraujantis projektas, kaip europinės viršvalstybės sukūrimas, negali būti niekuo kitu kaip tik didžiausiu dabartinės epochos neprotingumu” (Margaret Tečer, p. 441).
Kas liks su Lietuva, kai ES subyrės (nieko nėra amžino), kaip TSRS, ir mūsų anūkai turės vėl kilti iš „pelenų“, kaip kilome daug kartu iš unijų, nes naujos imperijos dvasinės nuostatos yra visiškai ne krikščioniškos, svetimos mums, ne kūrybinės (didžiosios valstybės iš ES konstitucijos išmetė frazę "ES vertybės grindžiamos krikščionybę"). Ir Jūs prisidedate prie tokios ES kūrimo. Labai nusiminiau, labai. Ne referendume slypi klausimas, o principuose, kuriais vadovaujasi mūsų tautiečiai, mūsų korumpuota atitrukusia nuo tautos valdžia ir Jūs. Ir Jūs jiems pritariate. „Neligota“ valdžia būtų seniai sutvarkiusi apribojimus, kuriuos jie tyliai palaipsniui, lobistam rekomendavus, revizuotų ir mes apie tai sužinotume per vėlai. Ar ne todėl jau 20 metų nieko nedaroma su žemės ūkiu. Valdžia projektavo nieko nedaryti, ją parduoti tikėdamasi, kad atėję „užsieniečiai“ sutvarkys dirvonuotas apleistas žemes. Argi mes nemokame tvarkyti savo ūkius? Tik ji kalta, kad šioje srityje nebuvo progreso, ir tokioje šalyje, kur visada gyvename iš maisto gamybos. Nėra tam pateisinimo, nėra pasitikėjimo, todėl ir reikalingas referendumas. Uždraudus pardavimą, ES tik gerbs mus. Jeigu apie nauda, o ne apie tiesą, tai jau žemės nuoma užsieniečiams būtu valdoma, naudingesnė ir saugesnė nuo mūsų žemės sudarkymo. Pavyzdžių apstu.
Kur dingo išdidumas, vidinės laisvės troškimas, tautos atsiklausimas, kaip deklaruoja demokratijos principai. Kodėl bažnyčia tik prisitaiko prie esamos situacijos, o nekviečia tautą pasisakyti, išreikšti savo nuomonę referendume ir deklaruoti pagrindines tautos vertybes. Sakotė apgaulė! Kas ir ką apgaudinėja, tai tik kartotinos korumpuotos valdžios senos frazės. Kažkas apgavo 300 tūkst. mūsų piliečių. Niekas nežino galutinio referendumo rezultato.
Kai palietė turtus bažnyčia prabilo žemiškais klausimais su labais silpnais ir tik žemiškais argumentais. Seniai trokštu iš bažnyčios tiesos skleidimo, kvietimo būti demokratais, vykdyti savo pareigas tėvynei, piliečiams, vertybių ir tiesos skleidimo, o ne būti nuošalyje, kaip dauguma. Turto dalinimas turi būti aiškiai deklaruojamas teisingumu, patriotiškumu, valstybingumu, meilę savo Tėvynei, o ne naudos principu, kaip sakė arkivyskupas. Palikit piliečiams žemiškus klausimus bei jų sprendimus, nes referendumas kviečia kiekvieną susimąstyti ir įvertinti mūsų tautos vertybes. Kiek kartu mus apgaudinės įvairios unijos?

Su pagarba
Doc. dr. Albinas Stankus