A. Stankus – mokslininkas, kuris ir politikoje vadovaujasi asmeniniu darbų planu Spausdinti
Parašė Linas Jegelevičius   
Pirmadienis, 17 Vasaris 2014 12:53

„Ar žinote dar bent vieną kitą savivaldybės Tarybos narį, kuris turi numatęs asmeninį darbų planą kiekvieniems darbo metams Taryboje?“ – retoriškai klausė kurorto centristų lyderis ir Lietuvos centro partijos pirmininkas Albinas Stankus. „Aš tokį planą pasirengiau dar prieš tris metus, gavęs mandatą Taryboje. Šią kadenciją be bendrų darbų skiriu išskirtinį dėmesį miesto komunalinių paslaugų politikai“, – sakė Klaipėdos universitete psichofiziologiją dėstantis mokslininkas, kuris pagal specialybę yra neuropatologas.


Kiekvieniems metams
Tokį darbo planą jis pasiruošia kiekvienai kadencijai. O jų miesto politikos veterano biografijoje – jau šešios! Atėjęs dirbti į Tarybą, buvo užsibrėžęs padaryti visos Palangos nekilnojamojo turto surinkimą į vieną skyrių. Jam tai pavyko.
Tie, kas seka A. Stankaus veiklą, žino, kad per trejus metus Taryboje jis uoliai laikėsi savo plano: pralaužė ledus dėl konkurencijos sąlygų sudarymo administruojant miesto daugiabučius, mokslininko pasiūlymams dėl šilumos ūkio valdymo ir santykių detalizavimo su UAB „Litesko“ sutvarkymo pritarė Palangos meras.
O kur dar kiti palangiškių gerovei skirti darbai?
„Centro partija vienu iš svarbiausių tikslų laiko ugdyti žmonių pilietiškumą – žinoti savo teises ir reikalauti atskaitomybės iš renkamųjų į valdžią atstovų“, – sakė A. Stankus.
Jis siekia, kad palangiškiai žinotų atsakymus į elementarius klausimus: pavyzdžiui, į ką kreiptis dėl namo priežiūros, kokios daugiabučio namo gyventojų teisės, ką kiekvienas rinkėjas gali pareikalauti iš savo išrinkto Tarybos nario.


„Tarybos nario telefonas – didelėmis raidėmis virtuvėje“

„Dažnai atlieku eksperimentą: paprašau palangiškių įvardinti, kas yra jų rinkiminėje apylinkėje Tarybos narys. Patikėkite: tik retas tai žino, – stebėjosi A. Stankus. – Taip ir pasakiau kalbintiems palangiškiams: jūs Tarybos nariui suteikėte dalį savo teisių, todėl turite pilną teisę reikalauti iš jo ar jos darbų. O išrinkto Tarybos nario telefoną privalote pasikabinti savo virtuvėje didelėmis raidėmis ir susidūrus su bet kokia problema, skambinti jam. Dirbantis Tarybos narys gali nuveikti ne mažiau už merą. Turi būti nuolatinis ryšys tarp gyventojų ir savo išrinktųjų, ne tik per rinkimus“.
Anot Tarybos nario, kai kurie gyventojai, pavyzdžiui, dėl namo būklės eina pas UAB „Palangos butų ūkis“ direktorių.
„Kaip aš sakau – pas „vilką“, užuot kreipęsi į savivaldybės administracijos direktorę, kuri paskyrė jam šį administratorių ne pagal įstatymą, tik ji privalo kontroliuoti ir prižiūrėti jo darbą, – atkreipė dėmesį politikas. – Dėl tokio žmonių nežinojimo kalti ir mes, Tarybos nariai – mūsų pareiga rasti būdus tai žmonėms išaiškinti. Gerai, kad dabar vyksta daug gyvenamųjų namų susirinkimų. Toks bendravimas yra būtinas”.
Anot jo, vietos žiniasklaidai tenka ypač didelis vaidmuo, miestelėnams paaiškinant elementariausius dalykus („Palangos tilto“ redakcija priėmė Tarybos nario pasiūlymą – atsakymus rūpimomis temomis pateiksime naujoje laikraščio skiltyje „Jūs klausiate – mes atsakome“ – aut.).
Jeigu būsiąs išrinktas kitai Tarybos kadencijai, jis pirmiausia sieksiąs, kad gyventojai, anot jo, gautų atsakymus į paprasčiausius klausimus, liečiančius socialinę, sveikatos ir komunalinę politiką.
„Palangiškiams mieste turi būti gyventi gera“, – pabrėžė A. Stankus.

Palangos politinis žemėlapis – unikalus
Palangos politinis žemėlapis yra unikalus, nes jame yra Centro partija. Šalies savivaldybių tarybas, kur veikia Centro partija, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
„Palanga išties pakankamai unikali, kad turi stiprų veiklų centristų būrelį. O aš, matyt, taip pat esu ryškus Taryboje – stengiuosi dirbti kitaip nei kiti. Savo moksliniu, racionaliu požiūriu siekiu pažinti daiktų esmę“, – sakė A. Stankus.
Jis apgailestauja, kad po 2015-ųjų savivaldos rinkimų, po Rinkimų įstatymo pataisymo, kituose rinkimuose dalyvauti galėsiančios tik partijos, turinčios 2 tūkstančius narių, o ne 1 tūkstantį, kaip iki šiol. Ir liks be jokių dotacijų iš valstybės, nors apie 10 milijonų litų kiekvienais metais tenka didžiosioms partijoms.
„Gaila. Prezidentė partijos garbės pirmininkui R. Ozolui buvo pažadėjusi, kad blokuos tokias įstatymo pataisas, bet, deja, antidemokratiškas veiksnys įvyko. Net milžiniškoje Rusijoje partijai įregistruoti sumažino skaičių iki 500 narių. Bet tikiuosi, kad pavyks greitai išauginti iki reikiamo skaičiaus, nors toks reikalavimas – smūgis demokratijai. Tikiuosi, kad sąžiningi piliečiai įsilies į mūsų gretas ir padės vystyti tikrą demokratiją. Mano nuomone, partija yra pilietiškumo mokykla, o ne vien valdžios siekimo priemonė. Kuo jų skaičius didesnis, tuo greičiau visi tobulėsim. Net Vokietijoje partijų yra virš 30“, – sakė A. Stankus.
Paklaustas, kuo skiriasi, pavyzdžiui, centristai nuo liberalų, Lietuvos centro partijos pirmininkas sakė, kad liberalai pripažįsta tik teises, o nekalba apie pareigas valstybei, siekia tapti Europos piliečiais, o ne vien Lietuvos. Tikra demokratija yra, kai jos abi yra subalansuotos, nes pilietis gali turėti tik tiek teisių, kiek vykdo savo pareigas valstybei.
„Centristai pirmiausia kalba apie jas ir apie pilietiškumą, – pabrėžė politikas. – Žmonės už mus kurorte balsuoja, nes mes siekiame konkrečių darbų. Gal ne itin grandioziškų, kuriems didesnį potencialą turi, pavyzdžiui, stipresni konservatoriai, bet būtinų pagerinti palangiškių gyvenimui. Mūsų šūkis: už geresnį gyvenimą Palangoje“.

Daryti gyvenimą patogesniu

Jis dažnai savęs taip pat klausiąs paprasčiausių klausimų: „Ar iki šiol buvo gerai palangiškiams, kai monopolį daugiabučių administravimui turėjo viena įmonė – UAB „Palangos butų ūkis“? Ar patogu miestelėnams statyti automobilį miesto gatvėse, pavyzdžiui, prie pašto, vaistinės tam, kad atlikti prievoles? Neturi jausti miestelėnas baimės dėl policijos veiksmų. Nejaugi laisvę nuolat reikia pirkti? Mano pasiūlymu buvo atšauktas mokestis už stovėjimą ne sezono metu. Būtent savivalda ir yra tam, kad vietos žmonių gyvenimą darytų patogesniu, suprantamesniu“.
Susitelkęs šią kadenciją ties komunalinio sektoriaus klausimais, A. Stankus, merui Š. Vaitkui pritarus, pasiekė, kad būtų sukurta darbo grupė dėl daugiabučių namų administravimo. „Skirtingai nei teigiate jūs, žurnalistai, mes su UAB „Palangos butų ūkis“ kariauti nenorime. Siekiame, kad sektoriuje būtų  konkurencija. Tik jai esant gali mažėti paslaugų kainos, gerėti darbų kokybė, – įsitikinęs A. Stankus. – Pažiūrėkite: ar man tai pavyko? Taip. Tą mato visi“.
Neseniai tapęs savivaldybės įmonės UAB „Palangos šilumos tinklai“ stebėtojų Tarybos pirmininku, pastebi, kad iki šiol miesto įmonė santykių su šilumos tiekėju, UAB „Litesko“, nėra sureguliavusi.
„Deja, per dvylika metų ta linkme buvo mažai daroma, nors Tarybos investicijos komisija prižiūrėti „Litesko“ buvo sudaryta ne prieš dvejus ar trejus metus, kaip kas mano, o gerokai anksčiau. Buvusios kadencijos, tiesą sakant, nevykdė įmonės investicijų konkrečios kontrolės“, – sakė centristas.

Už sutarties su „Litesko“ nutraukimą
A. Stankus skeptiškai žvelgia į Tarybos sudarytą komisiją dėl investicijų į „Litesko“.
„Atvažiuoja „Litesko“ vadovas, direktorius, pasikaustęs teisininkas ir ekonomistas. Ar gali Tarybos komisijos narys taip giliai, kaip jie, įsigilinti į esmę? Tikrai ne. Net pagal įstatymą Tarybos narys negali vykdyti vykdomosios valdžios, kaip šiuo atveju, funkcijų. „Palangos šilumos tinklai“ savivaldybės turtą yra išnuomojęs UAB „Litesko“. Todėl būtent savivaldybės įmonės direktorius turi būti tas žmogus, kuris turėtų pirmiausia atstovauti savivaldybės interesams – viską išmanyti apie išnuomotą turtą ir investicijas. Bet per 12 metų pasikeitę 4 įmonės direktoriai – paskutinysis taip pat neteikė jokių pasiūlymų savivaldybei – nevaldė savivaldybės turto, už kurį jie buvo atsakingi“, – sakė A. Stankus.
Dėl iki šiol „pakibusių“ milijonų litų investicijų užskaitymo („Litesko“ tvirtina, kad tiek investicijų Tarybos komisija nepagrįstai neužskaitė) politikas sakė matąs vienintelį būdą klausimui spręsti: audituoti įmonę ir suvesti visų sąskaitų ir investicijų „galiukus“.
„Mano nuomonė nesikeičia: savivaldybė turi nutraukti sutartį su „Litesko“. Bet kad viskas vyktų sklandžiai, UAB „Palangos šilumos tinklai“ tam turi tinkamai pasiruošti: parengti reikiamą dokumentaciją, įdarbinti tam tikslui specialistus. Jeigu tai nebus padaryta, mes paskęsime teismuose. Iki šiol UAB „Litesko“ yra skolinga savivaldybei virš milijoną. Apie tai nuolat primenu merui, kolegoms Taryboje“, – sakė Tarybos narys.
A.Stankus sieksiąs užbaigti pradėtas komunalinio ir šilumos ūkio pertvarkas per paskutinius kadencijos metus ir, rinkimų sėkmės atveju, jau po 2015-ųjų. Galbūt vėl koalicijoje su konservatoriais.
Apie dabartinį merą Š. Vaitkų A. Stankus atsiliepia palankiai. „Kalbant apie papildomo finansavimo gavimą, jis ir Algimantas Ulba, neabejotinai, yra patys stipriausi Palangos merai per visą Nepriklausomybės istoriją. Žiūrėkite: kokie geri santykiai susiklostė tarp Š. Vaitkaus ir premjero A. Kubiliaus. Bet skeptikų piktdžiuga, kad keliai pas Vyriausybės vadovą užsidarys prie jos vairo stojus socialdemokratų lyderiui A. Butkevičiui, visiškai nepasitvirtino. Toks miesto vadovo lankstumas neįkainojamas, – sakė pašnekovas. – Kiti merai, kad patektų pas kokį nors ministrą, pirmiausia tai derindavo su jo sekretore“.

Rūpinosi namų numeracija „Bame“

Išgirdęs iš gyventojų nusiskundimų, kad Palangos Rytų kvartale neįmanoma rasti kai kurių gatvių ir namų, nes kai kurios gatvės – be lentelių, o daug namų – nesunumeruoti, A. Stankus savo akimis įsitikino, kad tai tiesa, rinkdamas ir taisydamas parašus referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams.
„Mane vaizdas pribloškė: sugebėjome „prikelti“ Kurhauzą, vykdome kitas dideles statybas, o gyventojai turi klaidžioti mažytėje Palangoje. Tik save kaltinau, kad tokia yra Palanga. Nuėjau pas merą, „karštai“ pakalbėjau, primygtinai prašiau, kad būtų surengtas posėdis problemai spręsti, tai ir buvo padaryta. Vėlgi, laikiausi savo principo: padaryti gyventojų ir atvykusių turistų gyvenimą nors mažumėle patogesniu“, – sakė A. Stankus.
Jis teigė, kad kai kurių naujųjų gatvių iki šiol neįmanoma rasti. „Pamėginkite, pavyzdžiui, kurorte rasti Vėžių gatvę. Lažinuosi, kad nerasite. Aš ją tik su GPS sistema aptikau“, – pasakojo centristų lyderis.
Bet pagaliau radęs gatvę, jis aptiko kitą problemą: gyventojai kiekviename aukšte įsirengę rakinamus vartus, be skambučių bei kitos informacijos. Kaip patekti greitajai medicinos pagalbai? „Paklausiau, kodėl. Ar nesaugu? O jie sako: mes bijome. Baimė yra didelė lėtinė stresinė būsena, ji trukdo gyventi kokybišką gyvenimą, ji sukelia psichosomatinių ligų išsivystymą – depresiją, cukraligę ir kitas ligas, – sakė psichofiziologiją ir bioinžineriją Klaipėdos universitete dėstantis mokslininkas. – Turime Lietuvoje gyventi laisvi“.

http://www.palangostiltas.lt/