Homoseksualumas tampa politine tema Spausdinti
Parašė dr. Albinas Stankus   
Šeštadienis, 27 Liepa 2013 18:38

Homoseksualumo tema šiandienos pasaulyje - tai labai sunki, gili ir politinė tema. Tai nėra asmens laisvės, asmens lytinės pasirinkimo tema, kaip ją jie bando pateikti ir interpretuoti. Homoseksualumo propagavimas - bandymas giliai pakeisti žmogaus prigimtį ir žmogaus etiką, sukurti naują liberalų žmogų. Palaikydami šį tikslą, liberalai puikiai suvokia jo paslėptą tikslą: paversti žmones nesaugiomis, nestabiliomis, abejingomis būtybėmis, kurias lengvai galima būtu valdyti, nes jie tiksliai nebežinos, kas jie yra.

Visiems turi kilti klausimas - kaip galima atimti iš žmogaus pagrindinę bazinę tapatybę, kurį yra genais priskirta asmeniui nuo pirmos užgimimo sekundės. Būtent bazinę, pirminę ir esminę: lyčių tapatybės, seksualinės tapatybės – vyro ar moters. Nuo vaikystės, vienaip ar kitaip, mes per vidinius ir hormoninius procesus, psichologinius ir socialinius reiškinius pradedame save suprasti, kas mes esame. Mums sako, ir mes girdime, mąstome ir jaučiame, kad esame berniukai, mergaitės, vaikinai ir merginos, vyrai ir moterys. Ir tik po kiek laiko pradedame suvokti kitą tapatybės lygį, taip pat vieną iš pagrindinių, etninę - savas esi grupėje ar ne savas. Tradicijos mumyse išugdo tautinį ir religinį tapatumą, kurie yra labai susieti su žmogaus morale, subrendę priimame politinį, pasirinkdami poziciją: kairysis, centristas, raudonas, baltas, konservatorius arba jokios.

Homoseksualų smūgis nukreipiamas visais lygiais, ypač į pagrindinius identiteto lygius - religinį, politinį, etninį. Liberalus pasaulis savo kruvinomis revoliucijomis, karais, totalinėmis propagandos formomis, ištrindamas šiuose lygiuose ribas, pavertė visus mus į vartotojiškąją visuomenę. Liko dar vienas paskutinis, vienas rimčiausių - tai lytinė tapatybė.

Homoseksualumas yra psichopatinis sutrikimas, kuris tūkstantmečiais buvo laikomas kaip nukrypimas nuo normos. Šiandien jis yra skelbiamas kaip norma, deklaruojamas kaip taisyklė, deklaruojamas kaip beveik laisvės ženklas ir kaip pagrindinis saviraiškos būdas. Tam skiriama didžiulė propaganda ir finansai. Klasikinio žmogaus pozicija tokia - niekada nelipame į kitų žmonių miegamąjį, kad pamatyti, kas jie tokie ir ką jie ten daro, tai jų reikalas. Darykite ką jūs tik norite, užsiimkite kuom tik norite, bet savo namuose. Kai šie reikalai nutempiami į visuomenės peržiūrą, ištraukiami į paradą, kurie taip klaidingai vadinami "gėjų paradais", realizuojami homoseksualų demonstracijomis, politinėmis homoseksualų akcijomis - tai jau yra politika. Homoseksualumo propaganda yra vienas iš socializacijos elementų, politinės jėgos sukūrimo etapas. Kova su viešų homoseksualų interesu atstovavimu - tai ne homofobijos ir nepakantumo kitiems žmonėms rūšis. Tai kova su puolimu į mus, turinčius lytį, tautybę, politinius įsitikinimus, religiją, į pilnaverčius žmones klasikinio žodžio prasme. Mumyse, mūsų sąmonėje norima ištrinti visas ribas, nori mus paversti vergais, vergais ir neaišku kieno, padaryti mus tolerantais, neturinčiais principų ir vertybių, abejingais ir apolitiškais.

Šiandien vyksta atviras karas su etika, prieš kultūrą ir istoriją ir, kaip matome, pradedama nuo vaikystės. Tai vykdoma visose informacijos erdvėse, mokyklose, darželiuose, nežinant tėvams. Vykdoma už mūsų milijonus - ruošiamos metodikos, leidžiamos atitinkamos mokymo priemonės. Ir jei tai tęsis, jei mums nepavyks, tada mūsų anūkai turės gyventi kitokiame pasaulyje, pasaulyje, kuriame mokyklose vaikus mokys mokytojai homoseksualai, kuriems bus suteikta atvira teisė priimti vaikus į homoseksualų poras, vaikus, kurie bus atimti iš mūsų (ruošiamas juvenalinis įstatymas), nes jie jų "negimdys". Tai reiškia, kad homoseksualumas bus perduodamas kaip psichinė neabejotina gairė. Galų gale homoseksualais taps paauglystėje, dar negyvenę normalaus lytinio gyvenimo, nepažinę normalios orientacijos.

Kova su homoseksualumo propagandą - tai kova už laisvę, už teisę būti žmogumi, istorijos žmogumi, kultūros žmogumi, žmogumi, su kuriais nevykdomi jokie eksperimentai. Kova su tais, kurie sako, kad mes skatinsim homoseksualumą, kad jūs nustotumėte būti vyrais, nustotumėte būti kariais, nustotumėte būti pasirengę duoti atkirtį blogiui, nustotumėte mylėti moteris, nustotumėte parodyti vyriškumą santykiuose su jomis, nustotumėte prisiimti atsakomybę. Štai kodėl kova su panašiomis interpretacijomis yra kova už laisvę, žmogaus turinį, žmogaus protą, praeitį ir ateitį, o ne kova už homofobišką, šovinistinę daugumą. Negalima leisti, kad mus dirbtinai, per jėgą keistų. Kovokime ir priešinkimės. Kova turi būti politinė kova.